COVID-19 pandemija privertė mus susimąstyti apie užimtumą ir darbo sąlygas bei tai, kaip jie susiję su mūsų sveikata ir gerove. Dar prieš mus užklupus koronavirusui, mūsų darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra nebuvo labai sveika. Darbo tempas pagreitėjo, kai buvo keliami didesni reikalavimai, griežtesni terminai, daug rezultatų ir renginių, kuriuos reikia lankyti ir organizuoti. Tai turėjo įtakos ne tik mūsų fizinei ir psichinei, bet ir mūsų planetos sveikatai. Nuo COVID-19 šis tempas šiek tiek pasikeitė. Namų darbai daugeliui tapo norma. Tai leido mums derinti darbą ir namų pareigas-tai sukėlė skirtingus su lytimi susijusius iššūkius. Nepaisant to, jis pasiūlė lankstų, tačiau produktyvų požiūrį į darbą. Darbas iš namų dabar tapo nauja teise, kuria darbdaviai ir darbuotojai gali pasinaudoti siekdami tvaresnio, sveikesnio ir malonesnio požiūrio į darbinį gyvenimą.
Darbo sąlygos ir įgūdžių ugdymas
Tačiau daugelis darbuotojų negalėjo likti namuose nuo tada, kai jų profesijos buvo laikomos būtinomis visuomenės veikimui-vadinamieji „būtinieji darbuotojai“. Šie darbuotojai užtikrina optimalų mūsų infrastruktūros ir paslaugų, pvz., Transporto, maisto, miesto valymo, švietimo, sveikatos ir socialinių paslaugų, veikimą. COVID-19 atskleidė, kaip mes vertiname šiuos darbuotojus teoriškai, bet ne praktikoje; daugelis būtinų darbuotojų susiduria su prastomis darbo sąlygomis ir yra nepakankamai perskaičiuoti, kai kurie net gyvena žemiau skurdo ribos. Pajamos yra svarbus sveikatos veiksnys, o atlyginimai, be darbo kokybės, turės būti peržiūrėti. Ateityje tai bus dar svarbiau, atsižvelgiant į demografinius pokyčius ir numatomą darbuotojų trūkumą. Politinių darbotvarkių uždavinys turi būti kovoti su pajamų nelygybe ir minimalaus darbo užmokesčio apsauga. Turime investuoti į sąlygų gerinimą tose darbo vietose, kurios sudaro pagrindą gerai veikiančiai visuomenei.
Galiausiai, nors ekonomika pamažu atstatoma, matome, kad ne visi gauna vienodą naudą. Ilgalaikių bedarbių, migrantų ir vyresnio amžiaus darbuotojų kompetencija tebėra nepakankamai įvertinta. Jie ir toliau neturi darbo arba dirba blogomis sąlygomis, o tai neigiamai veikia jų sveikatą ir gerovę. Tuo pat metu darbo rinkos forma ir toliau keičiasi dėl technologijų ir skaitmeninimo bei žaliojo perėjimo. Investicijos į skaitmeninį raštingumą, profesinį mokymą ir teisingą švietimą yra labai svarbios siekiant užtikrinti, kad visi liktų. Švietimas ir socialinės padėties mažinimas yra svarbūs ligų prevencijai ir sveikatos stiprinimui. Todėl „EuroHealthNet“ atidžiai stebi ES politiką ir programas, susijusias su „kvalifikacijos kėlimu“ ir „perkvalifikavimu“, ir susijusius jos valstybių narių atkūrimo ir atsparumo planus. Mes taip pat sutelkiame daug žadančią praktiką, susijusią su sveikatos ir užimtumo sąsajomis, pvz., Mūsų naujausioje politikos ataskaitoje „Susiejimas: darbo sąlygos, sveikata ir teisingumas“.
Šiame leidime
Šis žurnalo „EuroHealthNet“ leidimas sutelktas į įrodymus apie ryšius tarp užimtumo ir sveikatos bei lėtinių ligų ir apima kai kuriuos naujoviškus projektus. Smagu matyti, kaip vis dažniau visuomenės sveikatos įstaigos ir „EuroHealthNet“ partneriai inicijuoja projektus šioje srityje, nes darbas yra svarbus sveikatai. Tikiuosi, kad jums patinka skaityti jų straipsnius.
Darbo rinkos, sveikata ir pandemija
Škotijos visuomenės sveikata nuo pandemijos pradžios pabrėžia ryšius tarp darbo rinkų ir sveikatos. Galime pripažinti, kad dabar reikia gerinti socialinę apsaugą, kad būtų apsaugota sveikata, bet ar šiandienos pokyčius taip pat galime laikyti galimybe pagerinti sveikatą ateityje? Mes sužinome apie jų padėtį.
Iš Pasaulio sveikatos nelygybės tyrimų centro sužinome apie tjis pateikė naujausius sveikatos ir užimtumo įrodymus. Jame siūloma, kad atkūrimo planai po COVID turėtų būti nukreipti į nestandartines sutartis, kenksmingas sąlygas ir skatinti socialinės apsaugos politiką, siekiant sumažinti nelygybę sveikatos srityje ir kovoti su NCD
Nuo tada, kai Europoje atsirado COVID-19, „EuroFound“ tiria kaip pandemija keičia mūsų darbo ir gyvenimo būdą. Jie nustatė, kad lyčių ir kartų skirtumai padidėjo. Šiame straipsnyje apžvelgiamos išvados ir tai, ko galime iš jų pasimokyti, kai pradedame atstatyti.
Rizika darbe
Pandemijos metu Italijos pietuose dirbantys žemės ūkio darbuotojai migrantai nesustojo. Dažnai gyvenantys nesaugioje situacijoje, jie turi ribotą prieigą prie sveikatos sistemos. Kaip galime sukurti darbuotojų migrantų sveikatos sistemas? Vienas įkvepiantis projektas pateikia keletą idėjų.
Kita esminių darbuotojų grupė, susidurianti su didele rizika, yra miesto valytoja. Jie saugo mūsų sveikatą, nes mūsų gatvės ir miestai yra švarūs ir saugūs. Bet kaip jie yra apsaugoti? MUC projektas padeda darbuotojams prisiimti atsakomybę už sveikatos ir saugos priemones, ir įvertinti, kokių pokyčių reikia rengiant ir ugdant.
Deja, diskriminacija vis dar yra problema, su kuria daugelis žmonių turi susidoroti savo darbiniame gyvenime. Grupė Prancūzijoje ir Anglijoje žiūri į nutukimą, užimtumą ir diskriminaciją darbo vietoje. Tai padeda žmonėms, gyvenantiems antsvoriu, padaryti teigiamus pokyčius savo gyvenime ir atverti kelius į darbą. Vienas iš būdų, kaip jie tai daro, yra darbas su įdarbintojais, siekiant kovoti su diskriminacija darbo vietoje.
Sveikatos skatinimas darbo vietoje
Naujausias Europos bendradarbiavimo iniciatyvos „Bendrieji veiksmai“ darbas CHRODIS Plus pažvelgė į tai, kaip darbo vietoje įgyvendinti politiką ir praktiką kovojant su lėtinėmis ligomis. Mes sužinome apie a nemokamas įrankių rinkinys darbo vietoms, skirtas darbuotojų sveikatai, gerovei ir dalyvavimui. Tai leidžia įvairaus dydžio darbo vietoms imtis priemonių, gerinančių darbuotojų gerovę ir sveikatą.
Suradę gerą sveikatos stiprinimo praktiką praktiką, kaip ją perkelti į naujas nuostatas? Mes girdime apie modelio perkėlimo iš Italijos į Ispaniją patirtis ir pandemijos poveikis įgyvendinimui.
Papildoma literatūra:
Žiūrėti: Įgūdžiai sveikatai: Kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas siekiant tvaraus atsigavimo.
Skaityti: Susiejimas: darbo sąlygos ir teisingumas sveikatos srityje
Klausykitės: Podcast Koncertų ekonomikos poveikis jaunų žmonių sveikatai.
Aljansas: Europos psichikos sveikatos aljansas - Užimtumas ir darbas
Caroline Costongs
Caroline Costongs yra EuroHealthNet direktorė ir visuomenės sveikatos bei sveikatos skatinimo ekspertė. Caroline vadovauja kelių disciplinų grupei, kuri dirba su Europos ir (sub)nacionaline politika, propaguoja, tyrinėja ir ugdo gebėjimus, sprendžiant sveikatos nelygybės klausimus. Caroline aktyviai dalyvauja įvairiuose ES ir PSO forumuose, patariamosiose tarybose ir įvairiuose ES projektuose, yra ICC – Tarptautinės Europos visuomenės sveikatos konferencijos tarybos narė.