Sveikata yra ne tik ekonomikos dalis; tai yra ekonomika. Jei norime sukurti teisingesnę, tvaresnę ir sveikesnę ateitį visiems Europoje, turime sveikatą laikyti savo ekonominio mąstymo centru. Aptaria „EuroHealthNet“ vyresnioji tyrimų koordinatorė Alba Godfrey.
Ką tiksliai reiškia „gerovė“?
Iš pirmo žvilgsnio tai skamba gana paprastai. Juk... „gerovė“ kalbama apie „gerą fizinę ir protinę savijautą“, „sveikos ir laimingos“ savijautą. Ir nors tai gali atrodyti paprasta, paviršutiniškai panagrinėkime situaciją ir viskas pasidarys šiek tiek sudėtingiau.
Kyla klausimas: ko iš tikrųjų reikia, kad būtum sveikas, laimingas ir gerai jaustum? Ieškant atsakymų, gera pradžia yra Kate Raworth knyga. Spurgų ekonomikaJi pateikia viziją, pagal kurią gerovė priklauso nuo galimybės gauti būtiniausių prekių, tokių kaip sveikata, maistas, vanduo, energija, būstas, švietimas ir pajamos, ir nuo teisingo jų paskirstymo, neperžengiant planetos ribų.
Pagrindiniai dalykai, kurie yra gero gyvenimo pagrindas
Modelio socialinis pagrindas taip pat nustato gero gyvenimo pagrindus; tai ne tik materialiniai poreikiai, bet ir pagrindiniai žmonių poreikiai, tokie kaip socialinė ir lyčių lygybė, palaikantys tinklai, politinio balso teisė, taika ir teisingumas. Svarbiausia, kad šie esminiai dalykai gali būti saugios ir teisingos erdvės, kurioje žmonija gali klestėti, pagrindas tik tuo atveju, jei juos supa ekologinės lubos. Kitaip tariant, jei pati planeta yra saugi aplinka gyventi.
Pradeda darytis sudėtingiau? Taip, galbūt. Gali net atrodyti, kad tolstame nuo pradinės idėjos būti „sveikam ir laimingam“. Tiesą sakant, artėjame prie išsamesnio supratimo, ką tai iš tikrųjų reiškia. Atidžiau pažvelgus, Socialinis pagrindas ir Ekologinės lubos iš esmės yra susijusios su sveikata. Tai sveikata plačiąja prasme. Kalbame ne tik apie receptus ir laukimo laiką, bet ir apie socialinius, ekonominius, komercinius, politinius ir aplinkosauginius sveikatos veiksnius – sąlygas, kuriomis žmonės gimsta, auga, gyvena, dirba ir sensta.
Šiuo požiūriu sveikata yra ne tik viena spurgos dalis, ji yra jos širdis.
Gerbūvio ekonomika, „Doughnut“ terminais tariant, yra tokia, kuri leidžia visiems gyventi sveiką ir laimingą gyvenimą, oriai ir prasmingai, neviršijant planetos galimybiųIr raktinis žodis čia yra visiVisuomenė, kuri leidžia vieniems klestėti, o kitiems vargti, nėra išties gera. Nelygybės mažinimas tarp pajamų, lyčių, geografinių situacijų ir kartų yra esminis šio modelio aspektas.
Gerovė neatsiranda atskirai
Susiejus gerovę su sveikata plačiąja prasme, galima suprasti, kad gera savijauta neįgyjama atskirai – tai iš tikrųjų yra kolektyvinės pastangos. Individuali gerovė yra glaudžiai susijusi su bendruomenės ir visuomenės gerove. Socialinė sanglauda ir pažanga yra būtini gerai gyvenimo kokybeiTaigi, mes visi esame kartu, tiesiogine prasme.
Kai kuriems gali pasirodyti keista, kad tokia organizacija kaip „EuroHealthNet“ (orientuota į visuomenės sveikatą) diskutuoja ir propaguoja gerovės ekonomikos idėjas. Juk tai ne ekonomistų darbas? Tačiau, kai atsižvelgiame į šį platesnį gerovės apibrėžimą, jis tampa visiškai logiškas. Sveikatą formuoja mūsų ekonomika, visuomenė ir aplinka. Ji natūraliai dera su visuomenės sveikata, o sveikatos ir socialiniuose sektoriuose dirbantys asmenys nevaidina tik šalutinio vaidmens, o yra esminiai diskusijoje.
Taip panaikinami sektorių skirtumai, o politikos formuotojai gali pamatyti, kaip sveikatos ir socialinių paslaugų specialistai gali prisidėti prie diskusijų apie gerovės ekonomiką, ir parodyti ekonomistams, kaip svarbu savo mąstyme daugiausia dėmesio skirti sveikatai.
Ekonominis prasmingumas
Kalbame ne tik apie vertybes; skaičiai taip pat susisumuoja. Gera sveikata yra tai, su kuo visi galime susitapatinti ir ko trokštame pasiekti – tiek sau, tiek savo artimiesiems. Investuoti į sveikatą formuojančias sąlygas yra prasminga ne tik moraliai, bet ir ekonomiškai. Įrodymai rodo, kad kiekvienas į visuomenės sveikatą investuotas euras gali atnešti iki 14 eurų ekonominės naudos, daugiausia dėl mažesnių sveikatos priežiūros išlaidų, padidėjusio produktyvumo ir stipresnės socialinės sanglaudos.
Klimato ryšys
Tada yra ir klimato ryšys. Ryšys tarp sveikų žmonių ir sveikos planetos nėra vien poetinis, tai praktiška ir realu.[I] Investuoti į geresnes aplinkos sąlygas, siekiant užtikrinti, kad planeta būtų saugi ir sveika vieta visiems, yra ir etinė būtinybė, ir išmani ekonominė strategija. Neseniai žurnale „The Lancet Planetary Health“ paskelbtoje sisteminėje apžvalgoje teigiama, kad daugelyje tyrimų nustatyta, jog „grynojo nulinio poveikio“ politikos sąnaudas daugiau nei atsveria su sveikata susijusi ekonominė nauda. Kova su oro tarša, nesveika mityba ir fiziniu neaktyvumu yra... pagrindinės dėmesio sritys.
Kur mes toliau?
Kaip ir apibrėžiant „gerovę“, nėra vieno atsakymo. Tačiau žinome keletą esminių dalykų. Vienas iš jų – bendradarbiavimo įvairiais valdžios lygmenimis ir sektoriais – sveikatos apsaugos, švietimo, aplinkos, finansų – svarba siekiant sukurti bendros politikos, atspindinčios realų gyvenimą, bendradarbiavimo jėgą. Kitas esminis dalykas – bendradarbiavimas su bendruomenėmis. Gerovės ekonomika turi būti įtrauki ir participacinė, padedanti kurti pasitikėjimą ir pagrįsta gyvenimiška patirtimi, reaguojanti į žmonių poreikius tiek dabar, tiek ateityje.
Taip pat reikia vyriausybių veiksmų. Tai reiškia, kad reikia priimti teisės aktus, kurie įtvirtintų gerovės tikslus, suteiktų aiškius veiksmų įgaliojimus, pagrįstus biudžetais ir ilgalaikiais veiksmų planais. Tai reiškia privataus sektoriaus reguliavimą, ypač tais atvejais, kai įmonių interesai kenkia sveikatai. Svarbiausia, kad tai taip pat reiškia, jog reikia vertinti tai, kas svarbu. Turime nustoti vertinti šalies ekonominius rezultatus pagal jos karines išlaidas ar taršią pramonę ir verčiau sutelkti dėmesį į tai, kas iš tikrųjų svarbu: žmonių sveikata ir gerovėRezultatų stebėsena yra labai svarbi siekiant parodyti poveikį ir užtikrinti atskaitomybę.
Turbūt labiausiai mums reikia lyderystės. Mums reikia atsidavusių, motyvuotų asmenų ir organizacijų, kurie rodytų kelią ir įkvėptų pokyčius aukščiausiu politikos lygmeniu ir vietoje, vietos bendruomenėse. Mes visi turime veiksmų laisvę ir įtaką tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime, nesvarbu, ar tai būtų valstybės tarnyba, pilietinė visuomenė, verslas ar vietos bendruomenės grupė – mūsų balsas svarbus. Laikas veikti dabar. Perėjimas prie gerovės ekonomikos neįvyks per naktį, bet tai būtina ir, svarbiausia, įmanoma.
Suvokimas, kad sveikata yra ne tik sektorius, bet ir gija, persmelkianti kiekvieną mūsų gyvenimo aspektą, mane skatina judėti pirmyn, net ir tomis dienomis, kai atrodo, kad judame atgal, o ne į priekį.
Sveikatos iškėlimas į šio perėjimo centrą gali padėti sutelkti dėmesį ir skatinti pokyčius, nukreipiant mus gerovės ekonomikos, grindžiamos lygybe, atsparumu ir rūpesčiu, link.
Alba Godfrey
Alba yra tyrimų platformos koordinatorė. Ji daugiausia dėmesio skiria aplinkos sveikatos ir sveikatos lygybės sričiai, padėdama pažangiausius tyrimus pritaikyti politikoje ir praktikoje bei pasisakys už žaliąją ir teisingą perėjimą. Alba vadovauja „EuroHealthNet“ indėliui į daugelį programų „Horizontas Europa“ ir „Horizontas 2020“ projektų, įskaitant BEST-COST (dėl aplinkos veiksnių, tokių kaip oro tarša, socialinių ir ekonominių sąnaudų vertinimo metodikų tobulinimo), PSLifestyle (dėl internetinės priemonės, leidžiančios kiekvienam imtis individualizuotų žingsnių tvaresnio gyvenimo būdo link, bendro kūrimo), „BlueAdapt“ (dėl prisitaikymo prie klimato kaitos sukeltų pokyčių mūsų vandenyse taip, kad būtų sumažintas poveikis sveikatai) ir RESONATE (dėl individualaus ir bendruomenės atsparumo didinimo taikant gamtos pagrindu veikiančias terapijas).