Sprendimai jau priimti; mirties bausmė skirta asmenybėms, kurios valdys ES institucijų valdžios koridorius ateinančius penkerius metus. Bet kurioje politinėje sostinėje visada karštligiškai spekuliuojama, kai ketinama suformuoti naujas administracijas. Briuselis nėra išimtis: jis tiesiog vyksta ten trisdešimt kalbų. Taigi „EuroHealthNet“ stebėjo, bet vengė įsitraukti į spėliones, šnabždesius ir apgaulę, pasklidusią aplink „Briuselio kaimą“, kurį sudaro institucijos ir jų lobistai. Tačiau praėjus penkiems mėnesiams po to, kai rinkėjai išsakė savo nuomonę ES parlamento rinkimuose, dabar žinome, kas vadovaus verslui tame forume; kas vadovaus Europos Komisijai; ir kas padarys viską, kad per valstybių ir vyriausybių vadovų tarybos pirmininką atstovautų dažnai susiskaldžiusioms ES valstybių narių pažiūroms.
Autorius Clive Needle
Parlamentas ir Taryba turi sutikti dėl paskyrimo į Komisijos kolegiją, į kurią įeina 28 Komisijos nariai, po vieną iš kiekvienos šalies, kurie vadovauja ES vykdomosios valdžios politikai. Jos galva jau buvo nuspręsta prieš vasaros pertrauką: buvęs Liuksemburgo ministras pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris buvo krikščionių demokratų kampanijos vadovas tuose ES rinkimuose ir buvo laikomas laimėjusiu teisę vykdyti savo pažadus, kuriuos jis išdėstytas dešimties taškų plane. Kaip sakome „bye-bye Barosso“ dešimties metų Jose Manuelio Barosso valdymo laikotarpiu, kurio metu, be abejo, blogėjo sveikata blogiausios ekonominės krizės metu, ar galime tikėtis geresnės iš naujos šluotos? Ypač iš žmogaus, kuris iš tikrųjų dirbo kartu su prezidentu Barosso kaip „ponas Euro“, kai jis vadovavo 2005–13 m. Finansų ministrų euro grupei?
Aiškių sveikatos ir gerovės prioritetų nebuvimas kelia daugiau nei nedidelį susirūpinimą „EuroHealthNet“. Pastebėjome M. Junckerio bendrą į augimą orientuotą ir reguliavimo panaikinimo požiūrį į rinkas. Tai įgyvendinama nepaisant ekonominių ir kitų įrodymų, rodančių, kad yra naudinga spręsti nutukusios aplinkos problemas, kovoti su blogėjančiais fiziniais ir socialiniais veiksniais darbe ir bendruomenėse bei santykinai teisingesnių valstybių sėkme.
Tačiau skiriant Vytenį Andriukaitį sveikatos ir maisto saugos komisaru, gali būti stiprus sveikatos čempionas visose ES politikos srityse. Andrukaitis buvo Lietuvos sveikatos ministras; jis sužavėjo daugelį šios šalies pirmininkavimo ES metu, taip pat sužavėjo EP narius per patvirtinimo klausymą įsipareigodamas „skatinti, apsaugoti ir užkirsti kelią“. Jam reikės visos pagalbos, kurią jis gali gauti: jo M. Junckerio įgaliojimo laiške pirmenybė buvo teikiama teisiniams ir rinkos sprendimams dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), žinomai sudėtingo dokumentacijos; pasirengimą pandemijai, kaip ir Ebola dominuoja pasaulinėse antraštėse; sveikatos sistemų veikimą tuo metu, kai kyla abejonių dėl daugelio nacionalinių paslaugų tvarumo, tačiau ES neturi įgaliojimų veikti, net jei ir randa sprendimus.
J. Andriukaičio tvirtumas neabejotinas: jis klausinėdamas europarlamentarus atkreipė dėmesį į jo ištvermę sovietų gulagų atžvilgiu. Jam reikės diplomatinių įgūdžių, kuriuos jis demonstravo pirmininkavimo metu
įtikinti buvusius ministrus ministrus suderinti savo gražius žodžius Tarybos išvadose dėl sveikatos ir teisingumo su konkrečiais veiksmais, įskaitant finansus. Jam gali prireikti dar daugiau ryžto, kad įveiktų kai kurių kolegų Komisijos narių nenorą teigiamai spręsti sveikatos ir gerovės veiksnius. Nauji „superkomandarų“ poskyriai, kuriuos sudaro septyni pirmininko pavaduotojai, veiks kaip Junckerio prioritetų vykdytojai. Kelias į juos siekiant naujos sveikatos palaikymo politikos, atitinkančios PSO strategijos „Europa 2020“ siekius, atrodo tikrai sunkus, nepaisant pavėluoto, bet sveikintino „tvarumo“ skyrimo Fransui Timmermansui, kuris bus pirmasis pirmininko pavaduotojas Komisijos narys už geresnį reglamentavimą, tarpinstitucinius santykius, teisinę valstybę ir Pagrindinių teisių chartiją.
Būtų prasminga, jei kiekvienas iš septynių didžiųjų būtų atsakingas už vieną iš septynių strateginių pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ prioritetų, kuriuos EB tarnybos stengėsi pasiekti, susidūrusios su dideliu pasipriešinimu, nesupratimu ir net priešiškumu. geri piliečiai savo valstijose. Deja, ne: vietoj to jie filtruos visas naujas iniciatyvas, daug kalbėdami apie vadinamojo „biurokratijos“ mažinimą, kuris, kaip manoma, kenkia įmonėms, įskaitant sveikatos ir saugos taisykles. Fiasko perskirstyti atsakomybę už vaistų reguliavimą ir priežiūrą rinkos, pramonės ir verslumo komisarui nieko gero nežadėjo ir buvo skubiai išaiškintas susidūrus su NVO ir politiniu pasipiktinimu. Tikėkimės, kad tai nebuvo šiaudas visuose bloguose vėjuose.
Atsakomybė už „socialesnės Europos“ iniciatyvos iškėlimą tenka ilgametei parlamentarei Marianne Thyssen iš Belgijos, kuri vadovaus užimtumui, socialiniams reikalams, įgūdžiams ir socialiniam judumui. Jos įgaliojimuose aiškiai teikiama pirmenybė augimo tikslams, visų pirma sprendžiant didelį jaunimo nedarbo klausimą, kurį sveikatos kampanijos dalyviai pavadino „visuomenės sveikatos ekstremaliąja situacija“. Tačiau viešųjų paslaugų ar biudžetų augimas nėra jos darbotvarkėje, veikiau priešingai racionalizavimui, nes vis dar laikomasi griežto taupymo. Valstybių nesugebėjimas pasiekti skurdo mažinimo tikslų kelia didelį susirūpinimą, ypač vaikams. Naujienos apie naują postūmį platformai ir konvencijai prieš skurdą ir 2012 m. Socialinių investicijų paketui (SIP) bus labai laukiamos, kai E. Thyssen pradės eiti pareigas kartu su kolegomis. „EuroHealthNet“ sieks aktyviai įsitraukti į visas savo veiklos sritis-nuo sveikatos sistemos įnašo kovojant su skurdu ir atskirtimi, iki naujų partnerystių ir veiksmų visą gyvenimą-taip aktyviai, kaip mes natūraliai darome su kolegomis. sveikatos direktoratas.
Šių Komisijos narių indėlis į platesnes ES politikos ir programų darbotvarkes bus labai svarbus atnaujinant 2010 m. Įsipareigojimus dėl solidarumo sveikatos srityje. Vis labiau nerimaujama dėl tyrimų programų krypties. Mokslinių ir biologinės medicinos naujovių pusiausvyra tapo netolygi, lyginant su visuomenės sveikatos, įgyvendinimo ir lemiančių veiksnių tyrimais, kuriems kadenciją baigęs Komisijos narys viešai pritarė, tačiau buvo mažiau akivaizdžiai įgyvendintas naujuose „Horizontas 2020“ kvietimuose. Kyla klausimas, ar inžinierius, bankininkas ir ekonomistas Carlosas Moedas, neseniai pradėjęs vykdyti ministro pirmininko ekonominių reformų programą Portugalijoje, parems geresnį požiūrį į kokybiškus mūsų sričių tyrimus. Panašiai įvairūs portfelių poslinkiai, susiję su lyčių lygybe, teisėmis ir kovos su diskriminacija, mokymosi visą gyvenimą ir aplinkos apsauga, sukėlė protestus ar susirūpinimą. Laikas neabejotinai parodys - bet kuriai naujai įstaigai reikia pakankamai laiko, kad ji galėtų vykdyti savo programas ir būti įvertinta, tačiau susidariusi padėtis akivaizdžiai reikalauja skubos.
Šias Komisijos pareigas tikrina visų pirma EP nariai, labiausiai atviri trijų pagrindinių institucijų įtakai. (Regionų komitetas, atstovaujantis vietos ir regionų valdžios institucijoms, pateikia tvirtą nuomonę, kai su juo konsultuojamasi, tačiau turi palyginti nedaug įgaliojimų; Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pateikia ribotų socialinių partnerių nuomones). Po įprastos prekybos žirgais dėl politinių pozicijų ir pranašumų taip pat buvo išspręsta Parlamento labirintų komitetų sistemų sudėtis ir vadovavimas. Vadinamoji didžioji dviejų didžiausių grupių-socialinių ir krikščionių demokratų-koalicija reiškia, kad dauguma svarbiausių balsų bus išspręsta derybomis. Tai taip pat reiškė politines paliaubas per klausymus visiems kandidatams į Komisijos narius siekiant subtilios pusiausvyros, kuri, deja, neapėmė lyčių pusiausvyros, tik 9 iš 28 yra moterys. Tai buvo moteris, kuri vienintelė krito prie parlamento kliūčių: buvusi Slovėnijos ministrė pirmininkė, pati save iškėlusi kandidatūra, jos klausymo metu nenusileido ir ją pakeitė buvęs ugniagesys, parodęs visą pasitikėjimą, kurio turi reikalauti hobis. Visi kiti išgyveno, nepriklausomai nuo to, ar jie tikrai įtikino - tai buvo neapdorota reali politika. Apgalvotas spėjimas gali būti toks, kad ponas Timmermansas taps viena iš mėgstamų ar nekenčiamų šios naujos administracijos žvaigždžių.
Šis gana svarbus, bet galiausiai silpnas parlamentarų pasirodymas paprastai leidžia manyti, kad bebaimis programos rezultatų tikrinimas yra mažiau tikėtinas nei įprasta naujos kadencijos politika. Dauguma triukšmo buvo triukšmingi - dauguma vėlesnių pakeitimų, susijusių su atsakomybe už transportą, erdvę ir vaistus, buvo susiję su ribomis, o ne iš esmės. Tiesa, dabar yra daugiau priešiškų balsų nei anksčiau: nebegalima manyti, kad dauguma Europos Parlamento narių yra instinktyviai patenkinti „ES projektu“ susidūrus su daugybe ekonominių, aplinkos ir socialinių problemų bei didėjančia įtaka socialinės žiniasklaidos, vartotojiškumo ir globalizacijos procesų, ypač pastebimų vis labiau kupinų tarpžemyninių prekybos sandorių. Du trečdaliai EP narių pritarė J. Junckerio ir jo komandos paskyrimui; opozicija yra suskaldyta iš žaliųjų, komunistų, nacionalistų ir liberastų, tačiau ji iš esmės auga ir daro įtaką kai kuriems Parlamento komitetams, pavyzdžiui, rinkoms, kuriose nustatytos darbotvarkės ir tvarkaraščiai.
Taip pat dažnai pamirštama, kad „taikos“ imperatyvas buvo pagrindinė Europos sutarčių ir jų rinkos mechanizmų įkūrimo motyvacija. Kova su rytinėmis ES sienomis, nacionalistiniai ir decentralizavimo judėjimai yra svarbūs institucijų darbotvarkės, nes konfliktai ir lūžiai tampa grėsmingesni nei daugelį dešimtmečių. Tolesnė plėtra į pietryčius, energetinis saugumas ir laisvo judėjimo per valstybių sienas teisės yra ginčytini, svarbūs ir turi įtakos sveikatai. Jų rezoliucija dominuos naujojo Tarybos Pirmininko Donaldo Tusko dėkle, kai jis, vadovaudamasis M. Junckeriu ir Martinu Schulzu, kartu su M. Junckeriu ir Martinu Schulzu, pereina iš lyderio Lenkijos į vieną iš trijų Europos piliečių ir pasaulio lyderių Parlamento pirmininkas, kuris taip palaikė Europos visuomenės sveikatos konferenciją 2013 m.
Ponas Schulzas (ir ponia Thyssen) yra retas ilgalaikis išgyvenęs. Europos Parlamento narių ir Komisijos narių kaita yra didelė kas penkerius metus. Tik pusė EP narių yra patyrę; tik 6 iš 28 EK kolegijoje tęsia. Tai neabejotinai sukels neaiškumų ir pokyčių. Jau dabar girdime griežtus Parlamento komitetų raginimus nuveikti daugiau, kad būtų pašalintos socialinės problemos, akivaizdžios valstybėse. Naujų institucijų darbe dominuoja ekonominė padėtis. Kaip rašoma šiame straipsnyje, penkios ES valstybės nervingai laukia Briuselio šaukimų dėl biudžeto deficito, dėl kurio gali būti taikomos nemalonios priemonės. Kritiškai pažymima, kad savanoriškai įgyvendinama tik viena iš šešių ekonominių rekomendacijų, dėl kurių susitarė ES ir valstybės.
Kitas pranešimas, kurio „EuroHealthNet“ laukia, yra ateinančių metų nauja EB darbo programa, su kuria mes sieksime užtikrinti, kad mūsų 2015 m. Darbo programa būtų glaudžiai suderinta ir aktuali. Jau pateikėme savo rekomendacijas atviroms konsultacijoms dėl strategijos „Europa 2020“, su kuriomis dirbame kiekvienoje valstybėje, kad galėtume atsižvelgti į konkrečius šalies poreikius, ir susiejome savo žinias su jų Tarybos atstovais Briuselyje. Jau dabar mūsų partnerystės ir projektai, tokie kaip IROHLA ir DRIVERS, yra susieti su naujomis institucijomis, kad įneštų įrodymų į politikos procesus. Jau demonstruojame naujiesiems Komisijos nariams, kaip mūsų patirtis ir stipri partnerystė gali suteikti papildomų aspektų įgyvendinant ir plėtojant programas ir praktiką. „EuroHealthNet“ ir toliau stebės visas institucijas, kai jos pereis prie naujų metodų; šiuose puslapiuose ir kitose mūsų žiniasklaidos priemonėse pranešime apie mūsų nustatytas stipriąsias, silpnąsias puses, galimybes ir grėsmes.
Mes laukiame skaitytojų indėlio ir komentarų, kai tai darome.
Ar pažįstate savo vietos/nacionalinius Europos Parlamento narius?
Kaip jie palaiko jūsų darbą?
Pamatyti čia visų EP narių kontaktinius duomenis
Pamatyti čia informacijos apie Europos Komisiją
Pamatyti čia informacijos apie EK pirmininko prioritetus
Pamatyti čia informacijos apie Europos Vadovų Tarybos pirmininką
Clive'as Needle'as
Clive pataria „EuroHealthNet“ vykdomajai valdybai ir generaliniam direktoriui dėl politikos, susijusios su sveikata visoje ES veikloje, ir veiksmų, susijusių su socialiniais, ekonominiais ir aplinkos veiksniais, lemiančiais teisingumą ir gerovę. Anksčiau trylika metų jis buvo „EuroHealthNet“ direktorius ir toliau remia PSO ir kitas tarptautines organizacijas bei projektus Europoje.