Gyvenimas, darbas ir COVID-19: kaip pasikeitė moterų ir jaunimo gyvenimas

Moters, dirbančios namuose iš namų, vaikai

Numatomas skaitymo laikas: 6 protokolas

 Nuo tada, kai COVID-19 atvyko į Europą, „Eurofound“ tyrė, kaip pandemija keičia mūsų darbo ir gyvenimo būdą. Čia jie apibendrina kai kurias savo išvadas apie lyčių nelygybę ir kartų skirtumus. Kam sekėsi gerai, o kam ne? Kaip mes galime panaudoti šias išvadas bandydami atstatyti?

pateikė Anna Gallinat

Praėjo daugiau nei metai, kai COVID-19 užklupo Europą. Sveikatos krizė greitai virto krize, kuri smarkiai paveikė beveik visus kasdienio gyvenimo aspektus. Ekonominis, socialinis ir su darbu susijęs pandemijos poveikis tęsiasi, bet pabaigos dar nematyti.

Nuo COVID-19 pradžios ,. Europos fondas gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas (Eurofound) atliko konkrečius tyrimus apie pandemijos poveikį žmonėms visoje Europoje, kad padėtų politikos formuotojams teisingai atsigauti. Visų pirma, trys unikalios el. Apklausos etapai, Gyvenimas, darbas ir COVID-19, balandžio ir liepos mėn., taip pat 2020 m. kovo mėn., užfiksavo 2021 138,000 europiečių imties pandemijos patirtį.

Paskutinis elektroninės apklausos kartojimas parodė, kad esama nelygybė didėja. Taip yra dėl nevienodo pandemijos poveikio pažeidžiamoms grupėms. Nuo mažėjančio psichikos sveikatos lygio iki darbo vietų praradimo visoje Europoje labiausiai nukentėjo moterys, jaunimas, bedarbiai ir mažas pajamas gaunančios grupės, laikydamosi COVID-19 viruso plitimui stabdyti skirtų priemonių.

Lyčių nelygybė

COVID-19 poveikis moterims turi daug aspektų. Viena vertus, Gyvenimas, darbas ir COVID-19 e-apklausa pabrėžia prastesnę moterų ir vaikų pusiausvyrą pandemijos metu, palyginti su vyrais ir neturinčiomis vaikų. Prasidėjus pandemijai, labiausiai padaugėjo tėvų, pranešusių, kad jie „per daug pavargę po darbų atlikti namų ruošos darbų“, tarp moterų, turinčių mažų vaikų. Tai stipriausiai jautė moterys su mažais vaikais, kurios dirbo tik iš namų. Svarbu prisiminti, kad moterys rūpinasi dauguma priežiūros ir kitų neapmokamų darbų.

Gyvenimas, darbas ir COVID-19 el. Apklausa Lentelė_ tėvai, pranešę, kad yra per daug pavargę po darbo, kad galėtų atlikti namų darbus
Tėvų, pranešančių, kad jie yra per daug pavargę, kad galėtų atlikti namų ruošos darbus, dalis, ES27 (%)

Kita vertus, Eurofound tyrimai parodė, kad daugiau moterų nei vyrų neteko darbo. Jie taip pat dažniau būna tarp atleistų darbuotojų. Dėl atskirto ES darbo rinkos pobūdžio moterys dažniausiai būna per daug atstovaujamos tuose sektoriuose ir profesijose, kurias labiausiai paveikė uždarymai ir verslo nutraukimai. Tai apima turizmą ir svetingumą. Be to, daugelis atleistų ar atleistų moterų yra mažai apmokamos darbuotojos. Moterys, turinčios aukštesnę darbo užmokesčio skalę, linkusios toliau dirbti ir galėjo tai padaryti iš namų.

Apibendrinus, šie įvykiai sudaro niūrų vaizdą apie lyčių lygybę Europoje. Neseniai paskelbta bendra Eurofound ir Europos lyčių lygybės instituto politikos apžvalga (Aukštesnė lyčių lygybės konvergencija: kaip artima lygybės sąjunga?) pabrėžia, kad socialinis ir ekonominis COVID-19 krizės poveikis gali atšaukti ankstesnius lyčių lygybės pasiekimus, ypač tose šalyse, kuriose lyčių lygybė yra žemesnė, o pastaraisiais metais buvo padaryta didžiausia pažanga.

Gyvenimo, darbo ir COVID-19 el. Apklausa: užimtumo pokyčiai (tūkstančiais), pagal lytį ir darbo užmokesčio kvintilę: pasaulinės finansų krizės ir pirmojo COVID-19 krizės etapo palyginimas, ES27
Užimtumo pokyčiai (tūkstančiais) pagal lytį ir darbo bei darbo užmokesčio kvintilę: palyginus pasaulinę finansų krizę ir pirmąjį COVID-19 krizės etapą, ES27

Kartų takoskyra

Gyvenimas, darbas ir COVID-19 Depresijos rizika pagal amžiaus grupes ir e. Apklausos etapas, ES27 (%)
Depresijos rizika pagal amžiaus grupes ir e. Apklausos etapas, ES27 (%)

Be mažai apmokamų moterų, jauni žmonės neproporcingai neteko darbo dėl COVID-19. Taip yra todėl, kad jie dažniau dirba pagal laikinas sutartis ir turi netipiškas darbo formas. Jie taip pat yra per daug atstovaujami sektoriuose, kuriuos labiausiai paveikė apribojimai, pavyzdžiui, mažmeninė prekyba, kelionės ir svetingumas. Pagal Gyvenimas, darbas ir COVID-19 liepos mėn., apklausos duomenimis, pandemijos pradžioje darbą prarado 2020% respondentų nuo 11 iki 18 metų amžiaus, palyginti su 29% vyresnių nei 8 metų darbuotojų.

Dar viena susirūpinimą kelianti problema tapo jaunų žmonių psichinė sveikata. Pavasarį psichinė gerovė pasiekė žemiausią lygį visose amžiaus grupėse nuo pandemijos pradžios. Blogiausiai sekėsi jauniems žmonėms ir tiems, kurie neteko darbo. Beveik dviem trečdaliams žmonių (2021%) jauniausioje amžiaus grupėje (64–18 metų) gresia depresija.

Be to, mokyklų uždarymas ir perėjimas prie mokymosi internetu greičiausiai padidins nelygybę tarp labiausiai privilegijuotų ir pažeidžiamiausių. Dideli žinių ir gerovės skirtumai šeimose taip pat paveiks pagalbą, teikiamą vaikams ir jaunimui mokantis. Jauniems žmonėms, turintiems palaikančias šeimas ir turintiems prieigą prie interneto bei kompiuterių namuose, seksis geriau nei neturintiems tokių išteklių.

Esant didesniam darbo rinkos nesaugumui ir blogėjančiai psichinei sveikatai, dabar kyla reali rizika, kad jauni žmonės gali nuolat randėti. Taip pat rizikuojame, kad sumažės kartos įsidarbinimo galimybė. Karta, kuri jau sumokėjo didelę rinkliavą ankstesnėje recesijoje.

Išvada

Gali būti viliojanti pažaboti visas mūsų dienų bėdas dėl koronaviruso poveikio. Tačiau tiesa yra ta, kad, nepaisant didelės pažangos, Europoje jau seniai egzistuojanti nelygybė išnyko dar prieš tai, kai COVID-19 sukrėtė mūsų gyvenimą. Pripažinus poreikį spręsti šią nelygybę, 2017 m. Buvo sukurtas Europos socialinių teisių ramstis. 2021 m. Kovo mėn. Buvo parengtas jo įgyvendinimo veiksmų planas. Dabar ramstis yra ES kompasas siekiant geresnių gyvenimo ir darbo sąlygų. Ji taip pat atlieka svarbų vaidmenį remiant atsigavimą po COVID-19 pandemijos.

„Eurofound“ vaidmuo yra ne tik nustatyti, kas įvyko, bet ir pateikti įrodymais pagrįstą analizę, kuri gali padėti formuoti politiką. Jo darbas pabrėžia, kad COVID-19 gali būti a esminių pokyčių katalizatorius tai nuspręs Europos ateitį ir kad, užuot „atsigavę“ po krizės, kaip tai darėme prieš dešimtmetį, galime pakeisti savo gyvenimo lūkesčius ir pakeisti supratimą apie tai, ką galime pasiekti bendradarbiaudami.

Toliau skaitykite

Anna Gallinat
„EuroHealthNet“ |  + įrašai

Nuo 2018 m. Vasario mėn. Anna Gallinat yra Eurofound informacijos ir komunikacijos skyriaus komunikacijos projektų vadovė. Ji remia ir dirba įvairiose padalinio komandose, siekdama užtikrinti koordinuotą ir strateginį požiūrį į Eurofound informavimo veiklą. Ji taip pat rengia komunikacijos rezultatus įvairiomis įvairiomis temomis, tokiomis kaip lytis, COVID-19 ar ES politika.

Anksčiau Anna dirbo „EuroHealthNet“ Briuselyje, kur buvo atsakinga už komunikaciją ir projektų valdymą ES sveikatos projektams. Ji yra įgijusi psichologijos bakalauro laipsnį Nyderlandų Twente universitete. Ji taip pat yra baigusi lyčių ir žiniasklaidos studijas Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokykloje.

Palikti atsakymą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas. Privalomi laukai yra pažymėti *


ReCAPTCHA patvirtinimo laikotarpis baigėsi. Įkelkite puslapį iš naujo.

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

 

Jūs sėkmingai užsiprenumeravote naujienlaiškį

Bandant išsiųsti užklausą įvyko klaida. Prašau, pabandykite dar kartą.

Jūs būsite užsiprenumeravęs „EuroHealthNet“ mėnesinį naujienlaiškį „Svarbiausi sveikatos klausimai“, kuriame aprašoma teisingumas sveikatos srityje, gerovė ir juos lemiantys veiksniai. Norėdami sužinoti daugiau apie tai, kaip mes tvarkome jūsų duomenis, apsilankykite šios svetainės skiltyje „privatumas ir slapukai“.

Šios svetainės turinys mašininiu būdu išverstas iš anglų kalbos.

Nors buvo dedamos visos pagrįstos pastangos pateikti tikslius vertimus, gali būti klaidų.

Atsiprašome už nepatogumus.

Pereiti prie turinio