REDAKCIJOS
Gerbūvio ekonomikoje ekonomikos augimas nėra savaime tikslas, o būdas didinti žmonių ir planetos gerovę. Ši koncepcija įgauna pagreitį, o lyderiai 2025 m. gegužės mėn. Islandijoje susirinks į Gerbūvio ekonomikos forumą. Šiame „EuroHealthNet“ žurnalo numeryje pateikiamos istorijos iš žmonių ir organizacijų visoje Europoje, kurie padeda kurti sveikesnes ir tvaresnes ekonomikas bei visuomenes. Tačiau perėjimas prie gerovės ekonomikos neapsieina be kliūčių ir kompromisų. Savo redakciniame straipsnyje „EuroHealthNet“ atstovė Caroline Costongs dalijasi savo įžvalgomis ir svarstymais apie iššūkius, su kuriais susiduriame, ir tolesnius veiksmus.
Išleidžiant šį žurnalo numerį, ruošiuosi dalyvauti Gerbūvio ekonomikos forume Reikjavike, Islandijoje. Šis aukšto lygio susibūrimas suburia lyderius, specialistus ir pokyčių kūrėjus aptarti, kaip galime formuoti savo ekonomiką, kad ji geriau remtų žmonių ir planetos gerovę. Gerbūvio ekonomika užtikrina, kad ekonomikos augimas, matuojamas BVP, nebūtų tikslas pats savaime ir kad jis skatintų, o ne kenktų sveikatai ir gerovei, kaip šiandien pernelyg dažnai nutinka. Gerbūvio ekonomikos sistemos sulaukia vis daugiau dėmesio ES ir nacionaliniu lygmenimis, ir mes, kaip „EuroHealthNet“, norime prisidėti prie šio impulso per savo partnerystę, socialinės lygybės, aplinkos ir sveikatos projektus bei per šį žurnalą.
Vis dėlto jaučiuosi šiek tiek neramiai. Viena vertus, man svarbu susitikti su kolegomis iš užsienio, kad įkvėptume vieni kitus, mokomės iš jų ir kurtume gerovės ekonomikos viziją. Kita vertus, žinau, kad keliaudamas į Islandiją prisidedu prie klimato kaitos ir oro taršos, taip kenkdamas pačiai savo kelionės prasmei. Galbūt verčiau turėčiau daugiau pastangų skirti vietos lygmeniu, kad susitikčiau ir pasikeisčiau įžvalgomis su žmonėmis, susiduriančiais su skurdu ir kasdieniais sunkumais.
Ši dilema yra tik vienas iš pavyzdžių, kaip sunku pertvarkyti ekonomiką, kurioje esame įstrigę; šis kelias retai būna be kliūčių ir apima pasirinkimus, derybas dėl interesų ir kompromisų darymą.
Dilemos pereinant prie gerovės ekonomikos
Yra daug politikos iniciatyvų, kurios prisideda prie tokios ekonomikos, kuri kuria didesnę gerovę ir tokiu būdu dera su gerovės ekonomika, ir daugelis jų nagrinėjamos šio žurnalo straipsniuose. Tai apima aplinkai tvarias ir lygiateises sveikatos priežiūros sistemas, tokias kaip ta, kurią kuria Austrija, investicijas į mėgėjišką, o ne elitinę sporto šaką, vaikų gerovės iniciatyvas, tokias kaip Islandijoje, kokybiško miego skatinimą, lyčių lygybės politiką ir fiskalines strategijas, kuriomis siekiama subalansuoti socialinius ir ekonominius rezultatus.
Tačiau mūsų ekonomika mus įkalino į struktūras ir elgesį, kuriuos labai sunku pakeisti. Todėl pokyčių neįmanoma įgyvendinti be didelių išlaidų tiek individualiu, tiek visuomenės lygmenimis. Tai reiškia, kad labai mažai politikos pasirinkimų yra visiškai abipusiai naudingi, ir daugelis jų bus naudingesni vieniems žmonėms, sektoriams, vietovėms ir pan., palyginti su kitais. Pavyzdžiui, gerais ketinimais paremta politika, skatinanti vyresnio amžiaus žmones ilgiau likti namuose, rizikuoja apriboti būsto prieinamumą jaunesnėms kartoms. Egzotiškų vaisių ir daržovių importas gali pagerinti kai kurių žmonių sveikatą, tačiau jų transportavimas prisideda prie taršos ir dažnai daro juos neįperkamus mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams. Iškastinio kuro mažinimas padeda aplinkai, bet kaip su žmonėmis, kurių pragyvenimas nuo jo priklauso?
Ar mes, kaip visuomenės sveikatos bendruomenė, esame pasirengę spręsti šias dilemas ir užimti aiškią poziciją tokiais klausimais, iš kurių daugelis yra sudėtingi ir etinio pobūdžio? Svarbu, kad tai padarytume, nes jie turi įtakos bendram gyventojų sveikatos lygiui, taip pat sveikatos nelygybei ir kartų teisingumui, kaip pabrėš „EuroHealthNet“, kai prisidėsime prie būsimo... ES kartų teisingumo strategija. „EuroHealthNet“ kuria etikos sistemą, kuri padėtų mums tai daryti ir kuria vadovautis dirbdami gerovės ekonomikos srityje. Tai apima ir tai, kaip bendradarbiaujame su privačiuoju sektoriumi, kad derėtumėmės dėl interesų, siekdami pagerinti bendrą sveikatą ir gerovę, ir užtikrintume, kad jie būtų atskaitingi.
Poliarizacijos vengimas
Šios dilemos visuomenės sveikatos srityje nėra naujos, tačiau jos tampa vis sudėtingesnės ir labiau matomos viešuose debatuose ir socialinėje žiniasklaidoje. Taip pat turime žinoti, kad diskusijos apie gerovės ekonomiką gali sukelti poliarizaciją, ypač šiandieniniame sparčiai besikeičiančiame politiniame, socialiniame ir technologiniame kontekste. Žmonės laikosi skirtingų vertybių ir principų, o kraštutinės dešinės grupės yra pačiame spektro gale.
Kiek stipriai turėtume siekti paradigmos pokyčio, kuris atspindėtų gerovės ekonomiką, kai kai kuriems tai skamba kaip mūsų pasisakymas už ekonomikos mažėjimą? Ar turėtume laikytis niuansuotesnio požiūrio? Ar neturėtume sutelkti dėmesio į konkrečias dilemas ir kompromisus bei geriau įsiklausyti į įvairius požiūrius prieš kurdami savo politikos sprendimus, atsižvelgdami į aplinkosaugos ribas ir socialinius pagrindus?
Aš rekomenduoju tai perskaityti leidimo interviu su Dominicu Wattersu, kuris dalijasi savo patirtimi apie struktūrinę nelygybę būsto, maisto prieinamumo, pajamų ir vaikų auginimo srityse. Jo ir daugelio kitų gyvenimiška patirtis pernelyg dažnai neatsižvelgiama į valdymo sprendimus. Tokių asmeninių istorijų akcentavimas gali padėti geriau suprasti, kaip priimti sunkius sprendimus, reikalingus pereinant prie gerovės ekonomikos.
Iššūkis galingiems interesams
Niekas nenori ekonomikos, kuri išnaudotų žmones, kenktų aplinkai, kenktų sveikatai ir gerovei. Vis dėlto labai mažai kas nori prisiimti pokyčių kainą. Turtingieji ir galingieji gins savo interesus – ir jiems sekasi.
Europos Komisija konkurencingumą paskelbė savo „Šiaurės žvaigžde“, kartu skatindama gynybos pramonę ir perginkluodama Europą. Dabartinės ES dereguliavimo pastangos siekia pašalinti prekybos kliūtis, kaip naujos bendrosios rinkos strategijos dalį. Tuo tarpu pramonės lobizmas klesti, todėl alkoholio, tabako, itin perdirbtų maisto produktų ir kitų sveikatai kenksmingų produktų reguliavimas tampa vis sudėtingesnis.
Šios reformos turės nacionalinį poveikį. Pavyzdžiui, neseniai Prancūzijoje priimta taisyklė, draudžianti trumpus skrydžius ten, kur yra traukinių galimybių, buvo susilpninta. Airijos planas įtraukti įspėjimus apie sveikatą ant alkoholio etikečių gali būti kitas. Šiuos galingus interesus bus sunku įveikti, ypač turint omenyje, kad mūsų pačių ištekliams gresia sumažėti. Visuomenės sveikatai ir gerovei kyla pavojus, kad artėjančiuose ES ilgalaikio biudžeto svarstymuose 2028–2034 m. bus dar labiau nustumta į mažiau dėmesio.
Kelias pirmyn
Mūsų ekonomiką paversti gerovės ekonomika yra įmanoma, tačiau tam reikia geriau suprasti dilemas, kompromisus ir politikos pasirinkimų poveikį, taip pat atidžiai išanalizuoti argumentus ir kontrargumentus. Taip pat turime sutelkti platesnę visuomenę, ne tik visuomenės sveikatos ir gerovės ekonomikos bendruomenes. Dauguma europiečių remia klimato kaitos veiksmus, pavyzdžiui, bet nepasitikite vyriausybėmis, kad jos įgyvendins savo tikslus. Remiantis „Eurobarometro“ duomenimis, 88 % europiečių teigia, kad socialinė Europa jiems asmeniškai svarbi., tad yra daug galimybių įsitraukti.
Nuoširdžiai įsiklausydami į žmonių viltis ir baimes – ir į jų susirūpinimą dėl besikeičiančių darbo, būsto, energijos vartojimo, transporto, maisto ir vartojimo sistemų – galime sumažinti poliarizaciją ir sustiprinti paramą. Spręsdami jų pagrįstus rūpesčius dėl migracijos, skiepijimo ir kitų jautrių temų, skatiname pasitikėjimą. Kurdami aljansus, kad sukurtume bendrą geresnės ateities viziją, ir bendrai apie ją pranešdami bei ją įgyvendindami, galime mesti iššūkį esamiems interesams ir įkvėpti pokyčius. Tai savo ruožtu gali sukurti politinę valią, reikalingą kuriant ekonomiką, kuri kuria didesnę gerovę. Tikiuosi, kad jums patiks skaityti įvairius šio žurnalo straipsnius, nes jie visi prisideda prie tokios bendros vizijos.
Šiame leidime
Caroline Costongs
Caroline Costongs yra EuroHealthNet direktorė ir visuomenės sveikatos bei sveikatos skatinimo ekspertė. Caroline vadovauja kelių disciplinų grupei, kuri dirba su Europos ir (sub)nacionaline politika, propaguoja, tyrinėja ir ugdo gebėjimus, sprendžiant sveikatos nelygybės klausimus. Caroline aktyviai dalyvauja įvairiuose ES ir PSO forumuose, patariamosiose tarybose ir įvairiuose ES projektuose, yra ICC – Tarptautinės Europos visuomenės sveikatos konferencijos tarybos narė.