Mes matome bendrą pažeidžiamų ir izoliuotų žmonių sveikatos pablogėjimą. Šiame straipsnyje Davidas Pattisonas apžvelgia bendrus šių grupių iššūkius ir tai, ką galima padaryti ir kas daroma, kad ši tendencija būtų pakeista.
Davidas Pattisonas
Visoje Europoje vis labiau pripažįstama ypatinga sveikatos ir socialinė nelygybė, su kuria susiduria labiausiai pažeidžiamos bendruomenės ir asmenys. Tai vyresnio amžiaus žmonės, žmonės kalėjimuose, benamiai, šeimos su vaikais, kuriems gresia skurdas, migrantai, žmonės, turintys fizinę negalią ar blogą psichinę sveikatą, smurto artimoje aplinkoje aukos, bedarbiai ir neturtingi dirbantys asmenys bei kaime ar izoliuotose vietovėse.
Nors kiekviena grupė susiduria su savo specifiniais iššūkiais, yra bendrų problemų, su kuriomis susiduria visos grupės ir asmenys, susiduriantys su pažeidžiamomis situacijomis. Tai, be kita ko, ribota arba visai neturima prieiga prie sveikatos priežiūros sistemų ir paslaugų; spaudimą dėl bendro finansavimo reikalavimų kai kuriose valstybėse narėse, dėl to padidėjo skurdo lygis; didėja prastos psichinės sveikatos ir gerovės lygis; lengvai naršomų integruotų paslaugų trūkumas; didėja izoliacija, ypač žmonėms, kurie yra benamiai arba nesaugių būsto sąlygų, ir tiems, kurie yra bedarbiai arba dirba labai mažas pajamas. Pastaraisiais metais šios problemos buvo aštrintos.
Dėl to pablogėjo asmenų ir šeimų sveikata, ypač tų, kurių socialinė ir ekonominė padėtis yra maža, ir dėl to blogėja jų prastos padėties vis didėjanti spiralinė marginalizacija ir izoliacija, taip pat daromas poveikis valdžios institucijų gebėjimui tinkamai ir prieinamas paslaugas. Turėtume atsižvelgti ir į neigiamą poveikį asmens sveikatai, ir į neigiamą poveikį visuomenės sanglaudai ir integraciniam augimui. Jei norime užtikrinti savo sveikatos sistemų tvarumą, reikėtų nedelsiant imtis visuotinių tikslingų veiksmų problemoms, su kuriomis susiduria pažeidžiami žmonės, spręsti.
Viena iš sričių, kurioje reikia nedelsiant įsitraukti, yra geresnis mokymas visiems sveikatos priežiūros specialistams, dirbantiems su pažeidžiamomis grupėmis. Be to, tarpšakinis bendradarbiavimas ir į klientą orientuotas sveikatos priežiūros paslaugų planavimas yra pagrindiniai uždaviniai, kuriuos reikia spręsti tiek organizacijose, tiek tarp jų. Norint efektyviai kurti paslaugas, reikia gebėjimų stiprinimo veiklos, skirtos pagrindiniams darbuotojams, atsakingiems už sveikatą nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu. Ši veikla turėtų sudaryti jiems sąlygas teikti paslaugas ir tęsti mokymą savo teritorijoje, bendradarbiaujant su kitais veikėjais.
Per pastaruosius kelerius metus daug nuveikta siekiant nustatyti gerąją praktiką, kurią būtų galima panaudoti kaip medžiagą tarpsektoriniam bendradarbiavimui ir dalyvaujamojo paslaugų projektavimo gebėjimų stiprinimui. Pavyzdžiui, PROLEPSIS programa „ DIATROFI“ , skirta maisto pagalbai ir mitybos švietimui Graikijoje, yra gerai organizuotas, valdomas ir įvertintas projektas, kuriuo siekiama aprūpinti vaikus nepalankioje padėtyje esančiuose regionuose, kartu gerinant jų mokyklinių pietų maistinę vertę ir sudėtį. Velso visuomenės sveikatos tarnyba atlieka darbą, siekdama integruoti bendrą gamybą į sveikatos ir socialinės rūpybos sistemas, o tai suteikia aiškų supratimą apie procesą, reikalingą norint taikyti tikrą dalyvaujamąjį požiūrį į bendrą gamybą su klientais ir paslaugų teikėjais. Italijos „Casa Aurora“ taiko tarpsektorinį ir integruotą požiūrį, skirtą remti motinas, turinčias priklausomybių, turinčių prastą psichikos sveikatą ir dažnai patiriančias smurtą artimoje aplinkoje. Galiausiai, Čekijos nacionalinio visuomenės sveikatos instituto sukurtas ir įgyvendintas projektas „Jablíčko“ , skirtas ikimokyklinio amžiaus ir mokyklinio amžiaus vaikams, gyvenantiems socialinės atskirties vietovėse, šviesti sveiką gyvenseną. Šie pavyzdžiai aiškiai rodo tarpsektorinio bendradarbiavimo ir į klientą orientuoto sveikatos priežiūros paslaugų planavimo naudą.
Europos Komisija taip pat vykdo darbą šioje konkrečioje srityje. Pavyzdžiui, „ICF Consulting Service Ltd“ ir „EuroHealthNet“ vykdomas projektas „VulnerABLE“ , remiamas GfK, UCL Sveikatos lygybės instituto, Socialinės platformos ir Europos visuomenės sveikatos aljanso. Projekto tikslas buvo didinti žinias ir supratimą apie tai, kaip geriausiai gerinti pažeidžiamoje ir izoliuotoje aplinkoje gyvenančių žmonių sveikatą, ir nustatyti veiksmingiausias pažangos strategijas.
„VulnerABLE“ rėmėsi tyrimų rezultatais, kad sukurtų ir įgyvendintų gebėjimų stiprinimo modulius, kurie suteikė nacionalinėms, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms, taip pat suinteresuotosioms šalims (pvz., programų kūrėjams ar vystytojams) įžvalgų apie konkrečią politiką ir praktiką bei gebėjimų didinti jose gebėjimus. Ši veikla apėmė informaciją apie tai, kaip parengti ir įgyvendinti veiksmus, skirtus pagerinti sveikatą, prevenciją ir paslaugų teikimą izoliuotiems ar pažeidžiamiems žmonėms. Ši veikla neapsiribojo vien mokymais ar technine pagalba, nes padėjo žmonėms įgyti žinių ir patirties, reikalingų problemoms spręsti, pokyčiams įgyvendinti, veiksmingiems veiksmams kurti ir tvarumui pasiekti, kartu pateikiant dabartinę ES piliečių realybės apžvalgą.
Šis darbas išryškino dabartinius bendrus klausimus, su kuriais susiduria sveikatos priežiūros institucijos, kai reikia rūpintis pažeidžiamomis bendruomenėmis. Iššūkiai yra standartinės sveikatos ir socialinės priežiūros paslaugos ir darbuotojai, aktyviai dalyvaujantys ir pertvarkant paslaugas su pažeidžiamais žmonėmis ir bendruomenėmis. Be to, skirtingi finansavimo mechanizmai ir biurokratinės sistemos diskriminuoja kai kuriuos labiausiai pažeidžiamus mūsų piliečius ir bendruomenes. Yra ribota tarpsektorinio bendradarbiavimo ir bendrų rezultatų patirtis; prieš rengiant manifestą ar politiką, reikia daugiau darbuotojų mokyti ir tobulinti, taip pat pasiekti politikus ir politikos formuotojus.
Pagrindinis iššūkis dabar yra išlaikyti šį pagreitį, remtis išvadomis ir pasinaudoti turimomis priemonėmis, siekiant pagerinti būdus, kaip rūpintis pažeidžiamose situacijose esančiais žmonėmis. Labai svarbu toliau palaikyti dialogą su Europos Komisija, įskaitant EMPL GD, Socialinės apsaugos komitetą ir DG SANTE, ir kitus partnerius, kad būtų nustatytos galimybės plėtoti šį požiūrį ateinančiais metais.
Mūsų pažeidžiamiausi piliečiai nusipelno ne mažiau.
Davidas Pattisonas
Davidas buvo „EuroHealthnet“ prezidentas nuo 2010 iki 2014 m., Taip pat buvo tarptautinės plėtros vadovas, NHS Health Scotland - JK, dabar jis yra laisvai samdomas konsultantas valdymo ir sveikatos srityje.