„Make Mothers Matter“ ataskaita „Motinystės padėtis Europoje 2024 m.“ pateikia ryškų ir dažnai rimtai vaizduojantį vaizdą apie tai, ką reiškia būti motina XXI amžiaus Europoje. Kalbėjo daugiau nei 21 motinų iš 9,600 ES šalių ir Jungtinės Karalystės. Tai, ką jos atskleidžia, yra ir labai asmeniška, ir neabejotinai sisteminė.
Angela Garcia, „Make Mothers Matter“ direktorė, apmąsto, ką reiškia šie rezultatai ir kas turi būti daroma toliau.
„Aš tiesiog turėjau tęsti savo gyvenimą“, – sakė viena mama. Kita pasidalijo: „Niekas nepadėjo, turėjau pati rasti jėgų.“ Tai nėra pavieniai balsai. Jie girdimi peržengdami sienas, amžiaus grupes ir pajamų ribas, iškildami į paviršių... „Make Mothers Matter“ (MMM) išsami 2024 m. apklausaApklausa gilinasi į šiuolaikinę motinystės realybę Europoje.
Nuo protinių sunkumų iki karjeros aukų – ataskaitoje atskleidžiama nemaloni tiesa: nepaisant pažangos lyčių lygybės politikos srityje, daugelis motinų vis dar jaučiasi nepastebimos, nepalaikomos ir nepakankamai įvertintos.
Taigi, kaip judėti į priekį? Kaip vertinti itin svarbų motinystės vaidmenį visuomenėje ir suteikti reikiamą paramą motinų, o kartu ir šeimų, gerovei skatinti? Vienas iš atsakymų gali būti gerovės ekonomikos, modelio, kuriame žmonės ir planeta yra svarbesni už pelną, priėmimas. Tačiau pirmiausia išsiaiškinkime, su kuo iš tikrųjų susiduria šių dienų motinos.
Psichinės naštos svoris
Daugiau nei 67 % motinų teigia, kad jaučiasi protiškai pervargusios, o pusė praneša apie psichikos sveikatos problemas, tokias kaip nerimas, depresija ar perdegimas. Apklausa rodo, kad emocinė našta didžiausia tarp 30–39 metų motinų, auginančių mažus vaikus ir gaunančių mažas pajamas.
Ir nors dauguma tėvystę apibūdina tokiais žodžiais kaip „džiaugsmas“ ir „meilė“, motinos taip pat dažnai mini „nuovargį“ ir „aukojimąsi“.
Motinystės psichologinis krūvis įvairiose šalyse skiriasi: 81 proc. Portugalijos motinų teigia, kad jaučiasi pervargusios, palyginti su 46 proc. Vokietijoje. Daugelis jaučiasi vienišos savo sunkumuose, ir tik pusė teigia, kad turi laiko sau. Nemaža dalis teigia, kad nesulaukė jokios paramos, net iš medicinos specialistų.
Tai ne tik raginimas gerinti motinų psichinę sveikatą; tai veikiau raginimas kultūrinių pokyčių.
Grįžimas į darbą, bet kokia kaina?
Po vaiko gimimo moters profesinis kelias dažnai pasikeičia. Prieš motinystę 74 % apklaustųjų dirbo visą darbo dieną, po pirmojo vaiko šis skaičius sumažėja iki 49 %, o 15 % visiškai palieka darbo rinką. Kodėl? Na, todėl, kad dabartinė darbo aplinka vis dar tikisi, kad motinos grįš, tarsi niekas nebūtų pasikeitę.
Tik mažuma motinų (35 %) pasinaudoja laipsniško grįžimo į darbo rinką arba lanksčiomis darbo valandomis (46 %). Dar mažiau (vos 27 %) turi galimybę dirbti nuotoliniu būdu. Tokiose šalyse kaip Ispanija, Italija ir Čekija darbo vietos lankstumo stoka yra reikšmingas veiksnys. Nenuostabu, kad 27 % motinų teigia, kad motinystė neigiamai paveikė jų karjerą, dėl to sumažėjo pajamos, sulėtėjo kilimas karjeros laiptais, o kai kurios patyrė visišką diskriminaciją.
Reaguodamos į šią situaciją, 37 % motinų pasirinko nesiimti jokių veiksmų. Ne todėl, kad joms nerūpėjo, bet greičiausiai todėl, kad joms trūko laiko, išteklių ar apsaugos, kad galėtų pasipriešinti. Vienos gali bijoti atsakomųjų veiksmų, o kitos tiesiog nežino, kur kreiptis.
Neapmokamas poslinkis ir tylus vidaus nelygybės toleravimas
Spaudimas namuose nemažėja. Nepaisant dešimtmečius trukusio pasisakymo už bendrą priežiūrą, motinos vis dar vienos atlieka mažiausiai 63 % namų ruošos ir vaikų priežiūros darbų, o šis skaičius, priklausomai nuo konkrečios užduoties, išauga iki 70 %. Apklausa parodė, kad vienas iš keturių tėvų iš viso nepasinaudojo tėvystės atostogomis, nepaisant to, kad turėjo į jas teisę, dažnai dėl finansinių apribojimų ar darbovietės lūkesčių.
Ir tai ne tik apie tėvystę. Net 25 % motinų gyvena su kuo nors – vaiku ar suaugusiuoju, – kuriuo jos teikia papildomą priežiūrą. Šis nemokamas darbas niekada nesibaigia.
Šis disbalansas sustiprina ciklą: motinos pritaiko savo darbinį gyvenimą prie slaugos, o tai daro įtaką jų pajamoms ir pensijų saugumui. Tuo tarpu jų indėlis, gyvybiškai svarbus tiek šeimų, tiek ekonomikos sveikatai, lieka iš esmės nepripažintas.
Gerbūvio ekonomika: daugiau nei madingas žodis
Taigi, kas yra gerovės ekonomika ir kuo ji galėtų padėti?
Gerbūvio ekonomika yra modelis, kuris teikia pirmenybę socialinei infrastruktūrai, tokiai kaip sveikatos priežiūra, švietimas ir globos paslaugos, o ne tradiciniam BVP augimui. Jis vertina laiką, santykius ir psichinę sveikatą, o neapmokamą globą laiko ne našta, kurią reikia sumažinti, o visuomenės pagrindu.
Motinoms perėjimas prie šios naujos ekonomikos rūšies galėtų reikšti:
- Stipresnės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos, kurios būtų bendruomeninės ir pritaikytos prie kultūrinių pokyčių.
- Darbo vietos reformos, peržengiančios teisę į prašyti lankstumas ir vietoj to garantija
- Pratęstos ir apmokamos tėvystės atostogos visi
- Neapmokamo slaugos darbo pripažinimas pensijų schemose ir karjeros vertinimuose.
- Įperkama, prieinama vaikų priežiūra, siūlanti realų pasirinkimą ir lankstumą.
„Make Mothers Matter“ ataskaitoje pateikiamas veiksmų planas, kuriame gausu praktinių rekomendacijų ES politikos formuotojams, darbdaviams ir bendruomenėms. Nuo „priežiūros kreditų“, kurie kompensuoja laiką, praleistą nedirbant, iki pagalbos maitinant krūtimi darbovietėse – pasiūlymai yra tiek praktiški, tiek skubūs.
Atėjo laikas kaimui pasirodyti
Patarlė sako: „Viso kaimo reikia, kad užaugintum vaiką.“ Tačiau per ilgai kaimas pernelyg rėmėsi motinomis, tikėdamasis, kad jos viską padarys – dažnai tylėdamos.
MMM ataskaitoje „Motinystės padėtis Europoje 2024 m.“ ne tik pateikiama statistika, bet ir išryškinama gyvenimo patirtis bei raginama permąstyti, ką vertiname. Jei tikrai norime ateities, kurioje šeimos klestėtų, psichinė sveikata būtų apsaugota, o lyčių lygybė būtų daugiau nei šūkis, tuomet slaugos darbas turi būti laikomas būtinu.
Kaip tai pasiekti? Yra kelios sritys, į kurias galima atkreipti dėmesį:
Perinatalinė psichinė sveikata reikia daug stipresnės paramos visoje Europoje. Tai reiškia investicijas į bendruomeninę, holistinę priežiūrą, kuri būtų integruota į paslaugas, kuriomis tėvai ir gimdytojai jau naudojasi – nuo bendrosios praktikos gydytojų ir akušerių iki socialinių darbuotojų, o ne tik į specializuotas klinikas. Įperkama, aukštos kokybės vaikų priežiūra turi būti pripažinta esminiu gerovės elementu, o geresnis duomenų rinkimas yra būtinas norint visapusiškai suprasti patirtį nėštumo metu ir po jo.
ES politikos formuotojai turi rodyti pavyzdį ir ginti šeimai palankios darbo vietoslanksčius darbo susitarimus ir sklandesnį, labiau palaikantį grįžimą po tėvystės atostogų. Visiškai įgyvendinant Mokėjimo skaidrumo direktyva ir pratęsiant Lyčių pusiausvyros įmonių valdybose direktyva Įtraukus daugiau darbdavių, būtų galima paskatinti pažangą lyčių lygybės srityje.
Specializuota žindymo pagalba turi būti išplėsta, kad būtų galima pasiūlyti ne tik praktinį konsultavimą, bet ir emocinę pagalbą. Privatus sektorius taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Ispanijoje Empresa Familiarmente atsakingas sertifikatas (atsakinga šeima įmonė, kurį remia „Más Familia Foundation“, MMM narys) pripažįsta darbdavius, kurie puoselėja darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, įtrauktį ir socialinę atsakomybę, ypač kai kalbama apie darbuotojų šeimos poreikių tenkinimą. Prancūzijos „Šeimai palankios įmonės“ (ŠĮ) ženklas siūlo panašų modelį, rodantį, kad gerovės darbe prioritetas yra ne tik įmanomas, bet ir vis labiau tikimasi.
Siekdamos padėti darbdaviams įgyvendinti šią politiką praktikoje, ES programos, pvz., jos Užimtumo ir socialinių inovacijų (EaSI) fondas ir Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių (CERV) programa siūlo finansinę paramą šeimos atostogoms, lanksčiam darbo grafikui ir lygybės iniciatyvoms. ES lyčių lygybės iniciatyva taip pat bendradarbiauja su privačiuoju sektoriumi, kad sukurtų įtraukesnes, šeimai palankesnes ir lyčių lygybę užtikrinančias darbo vietas.
Virš visko, atrankos įrankiai ir klinikinės gairės turi atspindėti gimdančių žmonių įvairovę – ypatingą dėmesį skiriant toms, kurios susiduria su iššūkiais, susijusiais su rase, migracija, skurdu, negalia ir seksualine orientacija. Tačiau bene svarbiausia, kad tai prasideda nuo visų motinų išklausymo, suteikiant joms atstovavimą iš visų bendruomenių ne tik kartą per metus apklausoje, bet ir kiekviename politiniame sprendime, kiekviename posėdžių salėje ir kiekvienuose namuose.
Galiausiai, gerovės ekonomika, kurioje pirmenybė teikiama priežiūrai, lygybei ir visapusiškai paramai, galėtų būti tas transformacinis pokytis, kurio mums reikia. Pripažindami darbo, sveikatos ir šeimos gyvenimo tarpusavio ryšį, galime sukurti ateitį, kurioje motinos psichinė sveikata nebūtų antraeilė problema, o pagrindinis visų prioritetas.
Daugiau apie motinystės padėtį Europoje 2024 m.
MMM šiuo metu pristato apklausos rezultatus visose dalyvaujančiose Europos šalyse, o specialus pristatymas numatytas Europos Parlamente 2024 m. rugsėjį.
„Make Mothers Matter“ užsakymu ir pasaulinės tyrimų bendrovės „Kantar“ atliktame tyrime apibendrinami duomenys ir gyvenimiška patirtis, prisidedant nepriklausomai lyčių konsultantei ir vyresniajai „Equimundo“ mokslo darbuotojai Nikki van der Gaag.
Galite atsisiųsti naujausią „Motinystės padėtis Europoje 2024“ versiją. čia.
Angela García Romero
Angela García Romero yra projektų direktorė tarptautinėje nevyriausybinėje organizacijoje „Make Mothers Matter“, ginančioje motinų teises. Turėdama įvairiapusę tarptautinę karjerą tokiose srityse kaip teisė, muzikos teisės, filantropija ir nekilnojamasis turtas, Angela kryptingai ir atsidavusiai dirbo įvairiuose sektoriuose. Tačiau sudėtingiausias ir transformuojantis jos vaidmuo buvo motinos vaidmuo, kuris suteikė jai gilių įžvalgų apie realijas, su kuriomis susiduria dauguma motinų.
Angela, aistringai besidominti tėvyste, švietimu ir žmogiškuoju ryšiu, yra įsipareigojusi kurti visuomenę, kurioje kiekvienas žmogus galėtų atskleisti visą savo potencialą ir kurioje esminis, tačiau dažnai nematomas, motinystės darbas būtų iš tiesų vertinamas.