„EuroHealthNet“ neseniai paskelbė informacinis vadovas apie sveikatos stiprinimo paslaugų finansavimą. Vadove siekiama parodyti, kaip pereiti nuo išlaidų gydomajam požiūriui prie investavimo į prevencinius metodus geresnei sveikatai ir gerovei. Jame nagrinėjama, kaip būtų galima sutelkti išteklius ir pajėgumus, kad būtų galima finansuoti šiuos perėjimus ir prisidėti prie „gerovės ekonomikos“.
Autorius Andrew Barnfieldas
Europa susiduria su gerai dokumentuota investicijų krize į socialinę sveikatos, švietimo ir socialinių paslaugų infrastruktūrą, kuri daro tiesioginę įtaką visų piliečių sveikatai ir gerovei. Nuo 2008 m. Finansų krizės valstybės investicijos į socialinę infrastruktūrą smarkiai sumažėjo ir liko 20% mažesnės nei prieš dešimtmetį. Skaičiuojama, kad investicijų į socialinę infrastruktūrą ES atotrūkis yra daugiau nei 150 milijardų eurų per metus[I]. Be to, sveikatą stiprinantys biudžetai susiduria su nuolatiniu finansiniu netikrumu. Visoje Europoje maždaug tik 3% sveikatos sistemos išlaidų yra skirta visuomenės sveikatai, sveikatos stiprinimui ir ligų prevencijai[Ii]. Palyginimui, maždaug du trečdaliai išleidžiami gydomajai ir reabilitacinei priežiūrai, o likusi dalis-medicinos prekėms ir valdymui.
Sveikatos stiprinimo paslaugos yra gyvybiškai svarbios ir vertingos visuomenės paslaugos[III]. Teisinga ir tvari visuomenės sveikata yra labai svarbi visuomenės ekonominiam vystymuisi ir socialiniam tvarumui. Didėjanti nelygybė, visuomenės senėjimas ir susijusi lėtinių ligų našta kartu su klimato kaita ir migracijos problemomis didina paslaugų paklausą. Ilgalaikės priežiūros išlaidos ir toliau auga. Prevencinėms priemonėms, teikiamoms teikiant sveikatos stiprinimo paslaugas, reikalingas ilgalaikis ir specialus finansavimas. Dabartinės investavimo strategijos ir viešasis finansavimas netinka, yra netvarūs ir sukelia nesąžiningas socialines, ekonomines ir aplinkosaugines išlaidas.
Visos sveikatos ir socialinės sistemos ieško naujų būdų tvariai patenkinti poreikius ir dažnai nurodo, kad prevencija yra geresnė investicija nei gydymas. Siekiant kuo tinkamiau ir teisingiau panaudoti viešąsias lėšas ir maksimaliai padidinti privačių investicijų pridėtinę vertę, reikalingi novatoriški kelių sektorių sprendimai. Labai svarbu investuoti į tokias socialinės infrastruktūros rūšis ir sveikatą stiprinančias paslaugas, kurios geriausiai atitinka žmonių, ypač labiausiai nuskriaustų, poreikius ir lūkesčius. Siekiant užpildyti esamas investicijų spragas, reikia apsvarstyti ir sukurti ilgalaikius sprendimus ir alternatyvias finansines priemones. Kad nauda sveikatai, gerovei, tvariam vystymuisi, teisingumui ir saugai būtų naudinga, naudinga ir naudojama, reikia skubiai užmegzti ryšius tarp skirtingų sričių.
Labai svarbu investuoti į tokias socialinės infrastruktūros rūšis ir sveikatą stiprinančias paslaugas, kurios geriausiai atitinka žmonių, ypač labiausiai nuskriaustų, poreikius ir lūkesčius.
„EuroHealthNet“ informacinis vadovas apie sveikatos stiprinimo paslaugas (sukurtas padedant PSO Europai ir PSO partnerių koalicijai) siekia stiprinti visuomenės sveikatos ir platesnės ES valstybių narių socialinės politikos bendruomenės gebėjimą gauti naujų lėšų, pvz., Didesnį investicinį fondą “. „InvestEU“. Jame nagrinėjama, kaip mes galime padidinti lėšas taikant protingesnius mokesčius, skatinti investicijas ir novatorišką mąstymą bei pripažinti sveikatą kaip turtą. Jame pateikiami pavyzdžiai iš įvairių tarpsektorinių atvejų tyrimų. Vadove taip pat pateikiamas į visuomenės sveikatą orientuotų investavimo kriterijų rinkinys potencialiems investuotojams ar finansų valdytojams.
Viešųjų paslaugų finansavimas yra iš prigimties etiškas sprendimas[IV]. Tačiau turime pabrėžti, kad šis vadovas jokiu būdu nepalaiko mokesčių ar mokesčių padidinimo bet kokių viešųjų paslaugų vartotojams. Tai taip pat nėra raginimas parduoti lengvai pasiekiamas ar lengvai finansuojamas programas, kad būtų galima greitai gauti finansinį pelną. Greičiau su šiuo vadovu[V] raginame, kad sprendimų, kuriais siekiama gerinti sveikatą stiprinančias paslaugas ir visų žmonių sveikatą, centre būtų etinė sistema. Ką turime omenyje? Turime omenyje, kad etinė perspektyva apima atsižvelgti į visuomenės, aplinkos, universalumo ir skaidrumo veiksnius bei finansinę grąžą. Finansinė grąža neturi būti viršesnė. Sveikatą stiprinančių paslaugų centre yra žmonės. Visų šių paslaugų prioritetas turi būti visų žmonių sveikatos ir gerovės gerinimas, nepaisant jų kilmės, aplinkybių ar mokėjimų.
Etikos požiūriu reikia atsižvelgti į visuomenės, aplinkos, universalumo ir skaidrumo veiksnius bei finansinę grąžą.
Dėl to, kad Europos šalyse ir jų viduje vis dar yra daug sveikatos skirtumų, reikia naujų metodų. Ribojant visuomenės sveikatos biudžetą, reikia kūrybingų ir naujų būdų finansuoti ir teikti paslaugas, skatinančias ir saugantį sveikatą ir gerovę. Siekiant patenkinti šiuos poreikius, politikos formuotojams ir planuotojams visuose departamentuose reikalingos priemonės, leidžiančios nustatyti naujas finansavimo galimybes ir būdai, kaip jas įgyvendinti. Investavimas į gerai suplanuotas, teisingas ir įrodymais pagrįstas sveikatos stiprinimo paslaugas turi daug naudos. Tai apima vietos bendruomenių stiprinimą, kokybiškų sveikatos ir socialinių paslaugų užtikrinimą, aplinkos tvarumo skatinimą ir ekonominės veiklos skatinimą.
Žinant, kad sveikatos stiprinimo biudžetai yra viena pažeidžiamiausių sveikatos sistemos išlaidų sričių - dažnai sumažinama, kai ištekliai ribojami - galima imtis įvairių veiksmų. Mūsų naujame informacijos vadove pateikiamos įvairios galimybės, kurias planuotojai ir politikos formuotojai gali panaudoti spręsdami kai kuriuos iš šių išteklių iššūkių, gerindami sveikatą ir gerovę ir spręsdami sveikatos nelygybės, kuri yra vienas iš svarbiausių vyriausybių sprendimų, išlikimo ir paplitimo klausimą.[Vi].
Kreipimasis į socialinius sveikatos veiksnius yra naudingas visiems mūsų visuomenėje. Šis vadovas yra įkvėpimo šaltinis finansuojant paslaugas, kurios mažina socialinę izoliaciją, sprendžia psichosocialines problemas darbe, mažina sveikatai kenksmingų produktų vartojimą ir užkerta kelią sveikatai, kol ji neprasideda.
Gidas tyrinėja, kaip mes galime padidinti lėšas taikant protingesnius mokesčius, skatinti investicijas ir novatorišką mąstymą bei pripažinti sveikatą kaip turtą. Jame pateikiami pavyzdžiai iš įvairių tarpsektorinių atvejų tyrimų. Vadove taip pat pateikiamas į visuomenės sveikatą orientuotų investavimo kriterijų rinkinys potencialiems investuotojams ar finansų valdytojams. Kriterijais siekiama panaikinti atotrūkį tarp visuomenės sveikatos, gerovės ir finansinių investicijų. Vadovas, sukurtas bendradarbiaujant su PSO Europos regioniniu biuru ir PSO partnerių koalicija, bus papildytas interaktyviu internetiniu įrankiu, kuris bus pristatytas 2020 m. Sausio mėn.
