Gyvename sparčiai besikeičiančiame pasaulyje, kuriame produktyvumas ir efektyvumas yra labai svarbūs. Nors iš techninių laimėjimų ir ekonomikos augimo gauname daug naudos, pradėjome susidurti su išteklių ribomis ir didelėmis grėsmėmis aplinkai ir sveikatai. Mūsų gyvenimo būdas, kuriam būdingi modeliai „imk, gamink, vartok ir šalink“, daro neigiamą poveikį mūsų ekosistemai, mūsų sveikatai ir gerovei.
Ingrid Stegeman ir Elisa Schabu
Vienas pavyzdys: Šiuolaikiniai maisto gamybos procesai daro didelę įtaką aplinkai dėl išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, taršos, dirvožemio išeikvojimo ir pesticidų. Šie procesai taip pat lemia per didelį produktų, kuriuose yra daug riebalų ir cukraus, vartojimą, o tai prisideda prie antsvorio ir nutukimo mūsų visuomenėje bei didelio atliekų kiekio.
Kitas pavyzdys: Europos aplinkos agentūros duomenimis, 75% europiečių šiuo metu gyvena miestuose, o iki 80 m. šis skaičius išaugs iki 2020%. Dėl to didėja oro tarša (susijusi su vėžiu, astma, insultu, širdies ligomis ir net diabetas, nutukimas ir demencija[1]), mažiau žaliosios erdvės ir didesnis procentas žmonių, gyvenančių vieni.
Vis labiau suvokiamas neigiamas mūsų gyvenimo būdo poveikis aplinkai ir sveikatai, o sprendimų priėmėjai ir piliečiai vis labiau trokšta ir skatina siekti tvaresnės ateities. Tai atspindi Paryžiaus susitarimas, taip pat „Darbotvarkė 2030“ ir darnaus vystymosi tikslai. Taip pat yra daug iniciatyvų šiai problemai spręsti, pavyzdžiui, pastangos ieškoti naujų energijos šaltinių, dienos be automobilių Europos miestuose, aktyvių kelionių skatinimas pasidalijimo dviračiais paslaugomis, žalios sienos ant pastatų ar miesto sodininkystės iniciatyvos. . Dažnai tokios iniciatyvos nėra pakankamai didelės, kad padarytų realų poveikį. Be to, jie nėra visapusiško ir integruoto politinio požiūrio dalis, tačiau juos vadovauja ir įgyvendina vienas sektorius (pvz., Aplinka, sveikata, transportas) be kitų sektorių indėlio, kad poveikis būtų kuo didesnis. Tikrasis tokių iniciatyvų poveikis iš esmės nežinomas, nes daugelis jų nėra vertinami. Dar mažiau žinoma apie poveikį žmonėms, kuriems pokyčiai būtų naudingiausi, būtent tiems, kurie mūsų visuomenėje jau yra ekonomiškai ir socialiai pažeidžiami. Labai dažnai pastangos gerinti aplinką ir sveikatą yra naudingesnės neturtingiesiems, o ne žmonėms, kurie jau patiria nepalankias sąlygas, ir taip prisideda prie sveikatos nelygybės skirtumo didinimo, o ne mažinimo.
Europos aplinkos agentūra (EEA) nurodė, kad dabartinis pokyčių tempas, siekiant sumažinti aplinkos veiksnius, nepakaks mūsų gamtinei aplinkai apsaugoti. Ir jei nebus imtasi išsamių veiksmų, žala aplinkai ir klimato kaita dar labiau apsunkins iššūkius, su kuriais Europa susiduria palaikydama sveikatos priežiūros sistemas ir mažindama sveikatos netolygumus.
Kaip atsakas į iššūkius: projektas „INHERIT“
„INHERIT“ yra projektas „Tarpšakiniai sveikatos ir aplinkos tyrimai inovacijoms“. Jį inicijavo „EuroHealthNet“ 2015 m., Reaguodama į „Horizontas 2020“ kvietimą „Sveikata, demografiniai pokyčiai ir gerovė“. Pasiūlymas buvo vienas iš trijų iš daugelio pasiūlymų, pateiktų pagal šį kvietimą, kuris buvo priimtas finansuoti ir paskelbtas 2016 m. Sausio mėn. Jame dalyvauja 18 partnerių iš įvairių sektorių (sveikatos, aplinkos, tvaraus vystymosi, pramonės) iš visos ES ir bus įgyvendintas per 4 metus.
Bendras INHERIT tikslas yra apibrėžti veiksmingą tarpšakinę politiką, intervencijas ir naujoves, skatinančias Europos piliečių sveikatą ir gerovę socialiniu lygmeniu, kartu sprendžiant pagrindinius aplinkos veiksnius ir su tuo susijusią nelygybę. „INHERIT“ partneriai sieks politikos, įsikišimo ir naujovių gyvenimo, judėjimo ir vartojimo srityse, kuriomis būtų sprendžiami pagrindiniai aplinkos veiksniai ir skatinama arba suteikiama galimybė gyventi sveikiau. Daugiausia dėmesio bus skiriama geros praktikos iniciatyvoms, kurios gali būti „trigubai laimėtos“: gerinti sveikatą, aplinkos tvarumą ir prisidėti prie teisingumo sveikatos srityje.
Projektas yra unikalus daugeliu atžvilgių. Tai bus:
- išplėsti esamas aplinkosaugos visuomenės sveikatos sampratas, kuriant visapusiškesnį aplinkos, sveikatos ir teisingumo santykį, atsižvelgiant į daug platesnį su tuo susijusių problemų rinkinį;
- stiprinti gyvenimo būdo ir elgesio akcentavimą aplinkos sveikatos klausimais ir taikyti sveikatos stiprinimo sektoriaus žinias apie tai, kaip pakeisti elgesį, skatinant stipresnius pokyčius iš apačios į viršų;
- skatinti ir palengvinti visapusiškesnius politikos formavimo metodus ir tarpsektorinius veiksmus ir iš jų pasimokyti;
- sutelkti dėmesį į teisingumą sveikatos srityje, laikydamiesi sisteminio požiūrio, kad sveikatos lygiateisiškumo aspektas būtų įtrauktas į visas darbo sritis;
- prisidėti prie įrodymų bazės stiprinimo tose srityse, kuriose jos šiuo metu yra silpnos.
Nuo naujų politikos struktūrų iki viešų kampanijų, nuo tikslinių elgesio keitimo intervencijų iki naujoviškų naujų koncepcijų ir verslo modelių, kelias į aplinką tausojančią, sveikesnę ir teisingesnę visuomenę gali būti nukreiptas įvairiomis kryptimis.
Padėkite mums pradėti dalytis savo idėjomis ar pavyzdžiais, kad pasiektumėte teigiamų pokyčių!
Aplankykite INHERIT svetainė daugiau sužinoti ir prisidėti!
[1] http://www.who.int/mediacentre/news/releases/2016/air-pollution-rising/en/
Ingrida Stegeman
Ingrid Stegeman yra programų vadovė, turinti beveik 20 metų patirtį ES sveikatos ir socialinės politikos srityje bei vadovaujant ES bendrai finansuojamiems projektams. Ji dirba EuroHealthNet politikos, praktikos ir tyrimų platformose ir yra atsakinga už plataus spektro EuroHealthNet veiklos, skirtos sveikatos nelygybės mažinimui per pagrindinius sveikatą lemiančius veiksnius, priežiūrą ir užtikrinimą. Šiuo metu ji vadovauja „EuroHealthNet“ projektui „Schools4Health“ ir mūsų indėliui į FEAST tyrimų konsorciumą, kurio pagrindinis dėmesys skiriamas maisto sistemų transformavimui, kaip politikos lyderė.
Eliza Šabu
Elise baigia Europos visuomenės sveikatos magistro studijas Mastrichto universitete. Vykdydama magistrantūros studijas, Elise stažuojasi EuroHealthNet, kur rašo disertaciją, susijusią su projektu INHERIT. Vienos universitete ji įgijo biologijos magistro laipsnį. Anksčiau ji dirbo kalbos asistente ir vidurinės mokyklos mokytoja.