Pasaulio lyderiai neseniai susitarė dėl plataus užmojo ateinančių penkiolikos metų darbotvarkės. Jie priėmė 17 darnaus vystymosi tikslų. Tikimasi, kad kiekviena šalis, įskaitant visas Europos šalis, pasieks šiuos tikslus ir stengsis pasiekti šią „Darbotvarkę 2030“. Tai suteikia įdomią galimybę sveikai gyventi: 3 SDG numeris yra susijęs su sveiku gyvenimu ir gerove visiems. 10 tikslas yra susijęs su nelygybe. Kiti socialiniai, ekonominiai ir aplinkos apsaugos tikslai apima daugelį pagrindinių sveikatos veiksnių.
Šiais metais vyksta antras svarbus JT procesas: pastangos pasiekti privalomą susitarimą dėl klimato kaitos Pasaulio klimato kaitos viršūnių susitikime Paryžiuje. Skubiai reikia saugoti mūsų aplinką ir išteklius. Šiuo metu per daug išnaudojame planetos pajėgumus ir negalime toliau vartoti ir gaminti taip, kaip dabar. Mes negalime sveikai gyventi sergančioje planetoje.
Tiesą sakant, tai buvo „EuroHealthNet“ plenarinės sesijos tema 2015 m. Europos visuomenės sveikatos konferencijoje Milane. Aptarėme, kaip pasaulinius tikslus pritaikyti Europos situacijai. Kaip mes, kaip visuomenės sveikatos ir sveikatos stiprinimo bendruomenė Europoje, galime padėti sušvelninti klimato kaitą, pakeisdami europiečių gyvenimo būdą? Tiesą sakant, ar esame gerai pasirengę įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus?
Pereiti prie tvarios visuomenės taip pat reiškia pagarbą žmogaus teisėms, sveikinti įvairovę, integruoti žmones, kurie yra nepalankioje padėtyje arba jaučiasi atstumti nuo visuomenės, ir remti pabėgėlius humanitariniu požiūriu. Tai taip pat atsispindi TVT (16 tikslas) ir yra ypač skubi, atsižvelgiant į dabartinę Europos padėtį.
Tai sunkūs laikai, ir atrodo, kad žengiame į naują visuomenės sveikatos ir sveikatos stiprinimo erą. Dalis šio naujo mąstymo jau atsispindi šio šeštojo žurnalo „EuroHealthNet“ leidinio straipsniuose.
Pirmajame Norvegijos sveikatos direktorato straipsnyje pabrėžiama Trondheimo deklaracija. Deklaracija ir jos esminis pranešimas „Sveikatos ir gerovės lygybė yra politinis pasirinkimas“ patvirtina socialiai tvarių bendruomenių svarbą. Iš tiesų solidarumas, dalyvavimas, visuotinė gerovė ir geras valdymas yra labai svarbūs tvariai visuomenei.
Šios vertybės atsispindi Velso visuomenės sveikatos ir Velso vyriausybės strategijose, skirtose kovoti su nelygybe sveikatos srityje, kaip nurodyta antrajame straipsnyje. Jų naujausias „Gerovės ir ateities kartų įstatymas“ (2015 m.) Ir su juo susijęs stebėjimo procesas yra pavyzdinis. Jis taip pat grindžiamas tvaraus vystymosi principais ir yra tiesioginis teisinis ryšys su TVT.
„Federsanità“ straipsnis atspindi šiuo metu sudėtingus laikus. Tai taip pat parodo, kaip ekonomikos ir socialinė krizė suteikia naują impulsą senų problemų sprendimams. Tai rodo, kaip svarbu palengvinti vietos valdžios institucijų keitimąsi gerąja patirtimi. Be to, jie sukūrė darbo grupę kovai su korupcija sveikatos priežiūros paslaugų srityje.
Flamandų indėlis į iniciatyvą „Sveika savivaldybė“ yra dar vienas puikus pavyzdys, kaip pasiekti tvarių bendruomenių. Iniciatyva grindžiama tokiais principais kaip vietos autonomija, integruota politika ir dalyvavimas. Kiti šio numerio straipsniai apima kitus svarbius tvarios visuomenės aspektus. Žinojimas apie psichinę sveikatą ir jos gerinimas yra neišvengiamas komponentas, kaip nustatyta Europos psichikos sveikatos aljanse; kovoti su nutukimu naudojant mokesčių priemones, naujoviškas kampanijas ir vietines strategijas, kaip rodo Anglijos sveikatos lygybės grupė.
Pereiti prie tvarios visuomenės negalima, neįvertinus, ar iš tikrųjų darome pažangą. Siūlau perskaityti straipsnį apie tai, kaip Portugalija, glaudžiai bendradarbiaudama su Norvegijos visuomenės sveikatos institutu, sukūrė, padidino pajėgumus ir įgyvendino savo pirmąjį nacionalinį sveikatos patikrinimą. Daugiau nei 4200 suaugusiųjų visoje Portugalijoje buvo apklausti (dėl SES, gyvenimo būdo veiksnių, sveikatos ir psichinės sveikatos rezultatų) ir fiziškai ištirti. Tai bus dar kartą atlikta 2020 m., Siekiant rengti ir stebėti politiką, savijautą ir sveikatos netolygumus.
Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas - šis leidimas demonstruoja keletą „EuroHealthNet“ veiklų. Prašome perskaityti Baltijos sveikų miestų tinklo IROHLA (sveikatos raštingumo skatinimas) ir kokybės veiksmų (ŽIV/AIDS ligų prevencijos kokybės gerinimas) straipsnius. Paskutiniame straipsnyje aprašoma, kaip reikia reformuoti sveikatos sistemas ir prisitaikyti, kad jos taptų tvarios, taip pat pateikiamos „EuroHealthNet“ idėjos, kaip tai įgyvendinti.
Tikiuosi, kad žurnalas įkvėps jus tęsti savo darbą ir imtis veiksmų. Kaip visada, praneškite mums savo mintis iškeltomis problemomis. Lauksime jūsų žinių!
Karolina
Caroline Costongs
Caroline Costongs yra „EuroHealthNet“ direktorė.