Klimato kaita kelia vis didesnę grėsmę mūsų sveikatai ir didelių iššūkių sveikatos priežiūros sistemoms. Dr. Ruperta Lichtenecker iš Austrijos nacionalinio visuomenės sveikatos instituto Klimato ir sveikatos kompetencijos centro dalijasi savo patirtimi apie tvarias strategijas, skirtas sveikatai stiprinti, socialiniam teisingumui stiprinti ir mūsų sveikatos priežiūros sistemos ateičiai užtikrinti.
Klimato kaita jau seniai akivaizdi – ekstremalūs oro reiškiniai, tokie kaip potvyniai, karščio bangos ir padažnėję alergijų atvejai, kelia grėsmę ne tik individualiai sveikatai, bet ir vis didesnę naštą sveikatos priežiūros sistemai.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) perspėja, kad klimato kaita yra didžiausia XXI amžiaus grėsmė sveikatai. Norint apriboti visuotinį atšilimą iki 21 laipsnio Celsijaus, reikia imtis greitų ir visapusiškų priemonių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimui mažinti visuose sektoriuose, įskaitant sveikatos priežiūrą. Vien sveikatos priežiūros sektorius yra... atsakingas už 5.9–6.7 % šalies CO₂ emisijosVokietijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje.
Sveikatos priežiūros sistemos poveikis aplinkai neapsiriboja vien energijos suvartojimu. Dalis su ja susijusių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų susidaro dėl transporto, įskaitant prekių pristatymą ir sveikatos priežiūros personalo keliones į darbą ir atgal. Kadangi įstaiga tiekia maistą tiek pacientams, tiek darbuotojams, jos produktų, ingredientų ir tiekėjų pasirinkimas gali dar labiau prisidėti prie taršos. Įstaigoms taip pat reikia daug išteklių ir produktų – dažnai vienkartinių daiktų – kurie didina atliekų kiekį.
Tačiau sveikatos priežiūros sektorius ne tik prisideda prie klimato kaitos. Tiesą sakant, jis yra ir jos veikiamas, ir prie jos prisideda. Klimato kaitos padariniai psichinei ir fizinei sveikatai didina sveikatos priežiūros paslaugų paklausą, o ekstremalūs oro reiškiniai gali sugadinti įstaigas, sukelti elektros energijos tiekimo sutrikimus ir sukelti tiekimo bei personalo trūkumą. Analizuoja rodo, kad klimato kaitos pasekmės bus didžiausios sveikatos priežiūros sektoriuje, jei nebus imtasi jokių veiksmų. Kadangi sveikatos priežiūros sektorius yra toks svarbus klimatui, jam reikia imtis atitinkamų veiksmų.
Daugybė neigiamų klimato krizės pasekmių, milžiniškos susijusios išlaidos, nacionaliniu ir tarptautiniu mastu apibrėžti bei privalomi tikslai ir programos, taip pat ekspertų rekomendacijos rodo, kad sveikatos priežiūros sektoriuje reikia imtis visapusiškų veiksmų klimato apsaugos srityje.
Triguba pergalė: sveikatos priežiūros tvarumo, sveikatos ir socialinio teisingumo gerinimas
Klimato apsaugos ir tvarumo priemonės sveikatos priežiūros įstaigose yra svarbus indėlis mažinant klimato kaitos poveikį, stiprinant sveikatą ir užtikrinant sveikatos priežiūros saugą bei kokybę. Ekologinis tvarumas sveikatos priežiūros sektoriuje yra daugiau nei vien aplinkos apsauga, nes jis sukuria sąlygas, kurios padeda sumažinti bendrą sveikatos ir socialinę nelygybę.
Pavyzdžiui, statant klimatui nekenksmingas sveikatos priežiūros įstaigas su efektyviomis vėdinimo sistemomis ir želdiniais, sumažinamas išmetamųjų teršalų kiekis, pagerinama oro kokybė, mikroklimatas ir patalpų klimatas, apsaugoma nuo karščio. Tai ypač teigiamai veikia pacientus ir jų sveikimo procesą. Želdinių įrengimas tiek lauko, tiek vidaus erdvėse dar labiau pagerina pacientų psichinę savijautą ir stiprina darbuotojų gebėjimą susikaupti ir atsipalaiduoti.
Slaugos įstaigoms reikia daug energijos paslaugoms teikti ir pacientų priežiūrai bei saugumui užtikrinti. Atsinaujinančiosios energijos naudojimo didinimas padeda sumažinti energijos kainas, o tai savo ruožtu padeda išvengti energetinio skurdo. Tvaraus judumo sprendimų, tokių kaip viešasis transportas, elektromobilumas, važiavimas dviračiu ir ėjimas pėsčiomis, stiprinimas ir palengvinimas tiek darbuotojams, tiek pacientams mažina išmetamųjų teršalų kiekį ir gerina sveikatos priežiūros įstaigų prieinamumą. Tai yra labai svarbus veiksnys, ypač ekstremalių situacijų atvejais.
Kalbant apie maistą ir viešuosius pirkimus, yra ir kitų galimybių sumažinti poveikį aplinkai, o tai taip pat naudinga sveikatai. Regioninis, sezoninis, sveikas, ekologiškas ir sąžiningai pagamintas maistas bei augalinės kilmės patiekalai reikalauja mažiau išteklių ir stiprina pacientų bei darbuotojų sveikatą, neatsižvelgiant į jų socialinę padėtį. Viešųjų pirkimų pagrindimas išteklių tausojimo, tvarumo ir žiedinės ekonomikos principais taupo išteklius ir išlaidas, o tai savo ruožtu apsaugo sveikatos priežiūros sistemos funkcionalumą ir užtikrina visiems prieinamą priežiūrą.
Saugios ir tvarios tiekimo sistemos yra pagrindinis ramstis teikiant priežiūrą visiems žmonėms, ypač pažeidžiamoms grupėms. Naudojant atsinaujinančiąją energiją ir daugkartinio naudojimo produktus bei kuriant įvairias, regionines ir tvarias maisto, vaistų ir medicinos produktų tiekimo grandines, užtikrinamas tiekimas.
Žvelgiant į tvarumo priemonių poveikį, akivaizdu: sveikatos priežiūros sistemos tvarumo gerinimas ne tik sumažina išmetamųjų teršalų kiekį ir išlaidas, bet ir prisideda prie socialinio teisingumo.
Gerbūvio ekonomikoje, kurioje ekonomikos sėkmė matuojama jos poveikiu gerovei, investicijos į sveikatos priežiūros sistemų tvarumą yra akivaizdus pasirinkimas. Jos gerina žmonių ir planetos gerovę ir padeda pradėti perėjimą prie sveikos ir teisingos visuomenės.
Austrijos iniciatyvos atveria kelią tvarioms sveikatos priežiūros sistemoms
Austrijoje pastaraisiais metais buvo sukurtos ir įgyvendintos konkrečios strategijos ir projektai, skirti tvariai sveikatos priežiūros sistemos transformacijai. Dabar jie laikomi geriausia praktika tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu.
Vienas pasiektas etapas yra Austrijos strategija dėl klimato požiūriu neutralios sveikatos priežiūros sistemos, kurią Federalinės socialinių reikalų, sveikatos, priežiūros ir vartotojų apsaugos ministerijos vardu parengė Austrijos nacionalinio visuomenės sveikatos instituto (Gesundheit Österreich) Klimato neutralumo ir tvarios transformacijos departamentas. Strategija buvo sukurta dalyvaujamojo proceso metu, kuriame dalyvavo sprendimus priimantys asmenys, suinteresuotosios šalys ir ekspertai. Ją 2024 m. liepos mėn. viešai pristatė atsakingas socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos ministras bei ekspertai, ir ji yra pagrindinis pagrindas užtikrinant, kad sveikatos priežiūros sistema ir sveikatos priežiūros įstaigos būtų kuriamos klimatui nekenksmingu, tvariu ir sveikatą stiprinančio būdu.
Geriausios Projektas „Konsultacijos dėl klimatui draugiškų sveikatos priežiūros įstaigų“ remia sveikatos priežiūros įstaigas Austrijoje, teikdamas specifinę patirtį ir paramą kuriant klimatui nekenksmingas, sveikatą stiprinančias ir tvarias įstaigas. Ligoninės, senelių ir globos įstaigos, pirminės sveikatos priežiūros centrai, ambulatorinės klinikos, gydytojų klinikos ir vaistinės yra remiamos kuriant ir įgyvendinant konkrečias klimato apsaugos priemones. Atsižvelgiama į visas susijusias veiksmų sritis, įskaitant pastatus ir energetiką, mobilumą, žaliąsias erdves, išteklių ir atliekų tvarkymą, tvarų viešąjį pirkimą ir mitybą. 2025 m. balandžio mėn. projekte dalyvauja 502 sveikatos priežiūros įstaigos, įskaitant 131 ligoninę ir 135 senelių ir globos įstaigas.
Kursas „Klimato valdytojai sveikatos priežiūros įstaigose“ skirtas stiprinti sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojų įgūdžius ir įgyvendinti sveikatos stiprinimą bei klimato apsaugą sveikatos priežiūros įstaigose. Kursą jau baigė daugiau nei 80 darbuotojų.
Klimato požiūriu neutrali ir tvari sveikatos priežiūros sistema yra būtina mūsų sveikatos priežiūros sistemos gyvybingumui ateityje. Ji saugo gyventojų sveikatą, išsaugo mūsų pragyvenimo šaltinius ir stiprina sistemą, susidūrus su būsimais iššūkiais.
Klimato apsauga yra sveikatos apsauga, o sveikatos apsauga yra žmonių apsauga!
Dr. Ruperta Lichtenecker
Dr. Ruperta Lichtenecker yra Klimato ir sveikatos kompetencijos centro, įsikūrusio Austrijos nacionaliniame visuomenės sveikatos institute (Gesundheit Österreich Gmbh, GÖG), vadovė. Kaip ekonomistė ir tyrėja, ji dirba tokiose srityse kaip sveikatos priežiūros sistemų tvarumas, aplinkos, sveikatos ir energetikos ekonomika, klimato apsauga, sveikatos stiprinimas, prognozavimas ir krizių valdymas.