Čerčilis yra pasakęs: „Niekada neleisk, kad gera krize nueitų perniek“. Dėmesys visuomenės sveikatai nuo COVID-19 pandemijos sukėlė naujų galimybių stiprinti sveikatą ir gerovę bangą. Pandemija parodė sveikatos vertę gerai veikiančioms ir klestinčioms visuomenėms. Mes matėme Europos sveikatos sąjungos, skirtos geresniam pasirengimui pandemijai, įkūrimą, naują Europos priežiūros strategiją, skirtą sveikatos priežiūros kokybei gerinti, 10 kartų padidintą ES sveikatos programą ir ambicingą naują Atkūrimo ir atsparumo fondą, kuris palengvins reformas valstybėse narėse.
Potencialo atrakinimas
Šios iniciatyvos, nors ir gerai įgyvendinamos valstybėse narėse, gali turėti teigiamą poveikį europiečių sveikatai ir gerovei. Tačiau išsamesnis žvilgsnis rodo, kad šios iniciatyvos nebūtinai gali sukelti sisteminius pokyčius, kurių reikia tvariam poveikiui, kaip rodo, pavyzdžiui, mūsų atkūrimo ir atsparumo priemonės analizę. Suprantama, kad jie sutelkia dėmesį į dabartinių krizių skubumą, pavyzdžiui, darbo jėgos mažėjimą sveikatos ir socialiniuose sektoriuose, prastas slaugytojų darbo sąlygas, dideles energijos sąnaudas ir maisto trūkumą. Tačiau dauguma sprendimų neapsiriboja tiesiogine krize ir nesprendžia pagrindinių, tarpusavyje susijusių iššūkių, su kuriais susiduriame.
Pavyzdžiui, atrodo, kad Europos Sąjunga delsia priimti griežtesnius teisės aktus dėl pesticidų naudojimo dėl maisto trūkumo, o tai neigiamai veikia biologinę įvairovę ir galiausiai mūsų sveikatą. Investicijos į socialines ir sveikatos paslaugas, pvz., ilgalaikės pagyvenusių žmonių priežiūros gerinimas, yra gyvybiškai svarbios, tačiau nėra tvarios, jei taip pat neinvestuojame į sveiką senėjimą. Taip pat kova su skurdu gali duoti daugiau naudos sveikatai nei investicijos į naujas ligonines ar specialistų gydymą. Lėtinės ligos neproporcingai paveikia skurdžius, o pagerinus sveiką gyvenimo ir darbo sąlygas, šių ligų galima išvengti. Psichikos sveikatos skatinimo ir paslaugų stiprinimas taip pat užkerta kelią kitoms sveikatos ir socialinėms problemoms atsirasti.
Galimybė pokyčiams
Krizės laikai yra galimybė pakeisti sveikatą ir gerovę, jei sukursime stipresnę kolektyvinę viziją apie visuomenes, į kurias norėtume pereiti, o ne tiesiog „reaguoti“ į neatidėliotinas problemas. Tokia vizija turėtų būti pagrįsta „sisteminiu mąstymu“, atsižvelgiant į politikos ir veiksmų tarpusavio ryšį ir tarpusavio priklausomybę. Tai padės apsispręsti dėl galimų kompromisų ir politikos variantų bei nustatyti sąlygas, reikalingas geresnei sveikatai ir gerovei pasiekti.
Gerovės ekonomika
Gerovės ekonomika yra tokios vizijos pavyzdys. Jame pagrindinis dėmesys skiriamas ne tik ekonomikos augimui, bet ir sveikatai bei gerovei, kaip to augimo varomiesiems veiksniams ir rezultatams. Tam reikia gerbti ir atkurti natūralią aplinką ir išteklius, kurie yra svarbūs žmonių sveikatai ir gerovei. Jame raginama diegti socialines inovacijas ir dalyvauti, investuoti į prevenciją ir suteikti galimybę visiems toliau tobulinti įgūdžius ir talentus. Investicijos į ankstyvą vaikystę ir visą gyvenimą, taikant į žmogų orientuotą, įgalinantį požiūrį, ilgainiui turės didžiausią teigiamą poveikį sveikatai ir gerovei. Skaitmeninės ir technologinės naujovės taip pat gali paskatinti šiuos sistemos pokyčius teigiamai ardomai. Keletas šio naujausio žurnalo leidimo straipsnių prisideda prie šio siekio padėti gerovės ekonomikos viziją paversti realybe.
Socialinės inovacijos
Prof. Martin Dietrich, laikinai einantis BZgA direktoriaus pareigas ir EuroHealthNet prezidentas, tyrinėja socialinių inovacijų, skirtų padėti Europos bendruomenėms. Kaip galėtume panaudoti šias iniciatyvas kovai su nelygybe ir jai spręsti, sveikatos priežiūrai ir gerovei gerinti? Kaip galime paremti pažeidžiamiausias visuomenės grupes per konceptualius, procesų, produktų ar organizacinius pokyčius?
Pragyvenimo išlaidų krizė
Antrasis Pia Sundell, Suomijos vaikų gerovės asociacijos vykdomosios direktorės ir EuroHealthNet viceprezidentės straipsnis, nagrinėja neigiamą finansinių sumažinimų poveikį bendruomenės iniciatyvoms. Kaip tokie sumažinimai kelia grėsmę pažeidžiamiausių mūsų visuomenės, ypač vaikų ir jaunimo, sveikatai ir gerovei?
Suminos Azam (Velso visuomenės sveikatos politikos ir tarptautinės sveikatos direktoriaus pavaduotoja bei EuroHealthNet viceprezidentė) dr. Louisa Petchey ir Manon Roberts išgirstame dr. pragyvenimo išlaidų krizė turi įtakos visuomenės sveikatai. Kokios pamokos išmoktos?
Inovatyvi sveikatos priežiūra
Girdime iš Karin Skierus, kuri dirba a Cirko konsultantas Västra Götaland regione Švedijoje. Daugėja įrodymų, kad meno, kūrybinės ir kultūrinės veiklos potencialas stiprinti gerovę ir sveikatą, regiono Kultūros strategija siekiama sukurti kultūrinį regioną, kurio centre būtų socialinė lygybė, tvarumas, lyčių lygybė ir įvairovė.
Be socialinių inovacijų, gerovės ekonomiką taip pat gali palengvinti skaitmeninės naujovės. Mes skaitome asmeninė Petra Hoogendoorn istorija (Europos horizonto projekto Label2Enable koordinatorė) ir kaip ji įsitraukė į sveikatos programas ir sertifikavimą. Sveikatos programos gali panaikinti nelygybės atotrūkį, taip pat skaitmeninį raštingumą ir galimybę suteikti žmonėms daugiau galių.
Senėjimo ekonomika
Taip pat gilinamės į senėjančios visuomenės ekonomiką kartu su Europos observatorijos komanda profesoriumi Charlesu Normandu, Gemma Williams ir Jonathanu Cylusu. išnagrinėti sveiko ir aktyvaus senėjimo ekonomiką, tvarius metodus ir sveiko senėjimo pasekmes. Kaip dabartinė ekonomikos krizė paveiks vyresnio amžiaus žmones? Kokie veiksmingi mechanizmai senėjančiai visuomenei remti jau taikomi?
Socialinis pandemijos poveikis
Galiausiai EuroHealthNet biuro straipsnyje apžvelgiame beveik 3 metus trukusį COVID-19 ir vyriausybės atsakymus. Apmąstome priežastis kodėl reaguojant į pandemiją nebuvo atsižvelgta į socialinį pandemijos ir ribojimo priemonių poveikį ir pateikti pavyzdžiai šalių, kurioms pavyko laikytis požiūrio, grindžiamo teisingumo sveikatos klausimais.
Tikiuosi, kad šis žurnalo leidimas yra įkvėpimas jums ir jūsų kūrybai, ir, kaip visada, nedvejodami susisiekite su autoriais tiesiogiai arba parašykite mums adresu EuroHealthNet biurai Norėdami gauti daugiau informacijos ar pasiteirauti. Smagaus skaitymo!
Gerovės ekonomika, skirta teisingam sveikatos lygiui
Sužinokite daugiau apie perėjimo prie sveikesnės, įtraukesnės ir tvaresnės visuomenės skatinimą skaitydami toliau pateiktą EuroHealthNet politikos nuostatą.
Caroline Costongs
Caroline Costongs yra EuroHealthNet direktorė ir visuomenės sveikatos bei sveikatos skatinimo ekspertė. Caroline vadovauja kelių disciplinų grupei, kuri dirba su Europos ir (sub)nacionaline politika, propaguoja, tyrinėja ir ugdo gebėjimus, sprendžiant sveikatos nelygybės klausimus. Caroline aktyviai dalyvauja įvairiuose ES ir PSO forumuose, patariamosiose tarybose ir įvairiuose ES projektuose, yra ICC – Tarptautinės Europos visuomenės sveikatos konferencijos tarybos narė.