REDAKCIJOS
Europos Sąjunga atsidūrė esminiame lūžio taške. Perėjimas prie konkurencingumo ir verslui palankios politikos suteikia ir galimybių, ir iššūkių. Nors klestinti ekonomika yra svarbi, ji neturi būti visuomenės sveikatos sąskaita ar didinti socialinę nelygybę. Negalima ignoruoti komercinių sveikatą lemiančių veiksnių – kaip verslo praktika veikia sveikatą. Šiame leidime pabrėžiama, kaip visuomenės sveikatos gynėjai imasi naujoviškų sprendimų ir skatina sisteminius pokyčius, kad Europa būtų teisingesnė, sveikesnė ir labiau klestinti. Aptaria EuroHealthNet direktorė Caroline Costongs.
Pastaraisiais mėnesiais matėme kintantį naratyvą apie Europos ekonomikos, kuri patiria spaudimą, prioritetų nustatymą ir apsaugą. Nors galime sutikti, kad mūsų ekonomikoje reikia daugiau investicijų ir naujovių, šis pasakojimas peržengia šiuos tikslus. Pagal šį naują pasakojimą Europos Komisija nurodo, kad ateities verslo veikla turėtų tapti daug lengvesnė, greitesnė ir paprastesnė.
Šią naują kryptį palaiko Draghi ataskaita, kuriame raginama didinti Europos konkurencingumą taikant verslui palankią pramonės strategiją, orientuotą į „mažiau biurokratijos, mažiau reguliavimo“. Tačiau ką visa tai reiškia mums visuomenės sveikatai? Komercinių veikėjų įtaka sveikatai, žinoma kaip komerciniai sveikatą lemiantys veiksniai, jau yra labai apčiuopiama. Tikimasi, kad dabar šis poveikis dar labiau padidės!
Verta paminėti, kad Draghi ataskaita buvo sukurta remiantis plačiomis konsultacijomis su suinteresuotosiomis šalimis, tokiomis kaip „Amazon“, „Google“, Europos centrinis bankas ir prestižiniais ne ES universitetais, tokiais kaip Londono ekonomikos mokykla ir Harvardas. Tačiau tie iš mūsų, kurie dirba pilietinės visuomenės sveikatos sektoriuje, neturėjo galimybės prisidėti. Todėl ataskaitoje nenagrinėjama rizika sveikatai, jau nekalbant apie tai, kaip investicijos į sveikatą ir gerovę gali prisidėti prie klestinčios ekonomikos.
Sveikatos stiprinimo politikos vėlavimai
Priėmus griežtesnius politikos pasiūlymų „konkurencingumo testus“, įgyvendinamos puikios iniciatyvos, pvz., tabako, alkoholio ir maisto priemonės. Europos kovos su vėžiu planas, taip pat pasiūlymai dėl tvarių maisto sistemų, pesticidų mažinimo, gaminių be miškų kirtimo ir darbo vietų saugos, rizikuoja būti dar labiau atidėlioti, atidėti ar tiesiog visai išnykti. Kiti Europos Komisijos konkurencingumo įgaliojimai taip pat leis įmonių lobistams lengviau įsitraukti į ES sprendimų priėmimą, o tai reiškia, kad pramonė gali dar labiau įsitvirtinti.
Žinoma, privatus sektorius visada ir toliau veiks lobis ir visada bus galinga mašina. Tačiau visuomenės sveikatos srityje tai negali atgrasyti. Esame atsakingi už savo propagavimą, dirbti kartu ir, svarbiausia, protingiau dirbti su kitais, kad būtų pašalintos komercinės sveikatos priežastys. Taip pat turime paspartinti savo darbą informuodami visuomenę apie įvairias komercines taktikas, kurios priverčia juos naudoti sveikatai kenksmingus produktus.
Šiame naujausiame mūsų žurnalo leidime būtent tai ir daro EuroHealthNet nariai ir platesnio visuomenės sveikatos sektoriaus atstovai. Zsófia Kimmel iš Nacionalinio visuomenės sveikatos ir farmacijos centro (NNGYK) Vengrijoje pasakoja apie tai, kaip jie taiko novatoriškas komunikacijos taktikas, kad pasiektų jaunimą informaciją apie garavimą ir energetinius gėrimus bei aiškaus ir lengvai suprantamo bendravimo svarbą, kai kalbama apie sveikatą.
Įmonių politinė veikla
Europos Komisija naudoja įvairius konsultacijų mechanizmus, kad gautų informaciją apie savo iniciatyvas ir siektų demokratinės politikos formavimo. Tačiau kai reikia dalyvauti šiuose konsultacijų procesuose, susiduriame su Dovydo ir Galijoto padėtimi. Yra daugiau 30,000 lobistai įregistruotų ES skaidrumo registre, iš kurių nedidelė dalis yra pilietinės visuomenės arba ne pelno veikėjai. Be to, daugelis alkoholio, tabako, farmacijos ir maisto lobistų yra užmaskuoti per fondus ar ekspertų grupes, o politikos formuotojams ne visada aišku, kas už jų ataskaitas ir žinutes.
Teisingesnio kraštovaizdžio kūrimas
Akivaizdu, kad pramonė turi daug daugiau išteklių reaguoti į ES politikos pokyčius nei pilietinė visuomenė. Taigi, kaip galime padaryti šį kraštovaizdį teisingesnį? Turime stiprinti pilietinės visuomenės gebėjimus ir išteklius, bendradarbiauti sudarant aljansus įvairiuose sektoriuose ir sukurti reikšmingo poveikio galimybes. Taip pat turime glaudžiau bendradarbiauti su sveikatos apsaugos teisininkais, kad pateiktume teisinius sprendimus, nes privataus sektoriaus savireguliacija tiesiog neveikia. Turime panaikinti teisės aktų spragas, kuriomis naudojasi pramonė. Kaip savo knygoje pažymi Esekso universiteto profesorius Nikhilas Gokani straipsnis apie maistingumo ženklinimąPavyzdžiui, dėl tokių spragų dabartinės mitybos etiketės yra klaidingos.
Kita kovos pusė – dideli pramonės rinkodaros biudžetai, naudojami kuriant patrauklias pakuotes ir užpildant fizinę bei internetinę aplinką reklama. Santé publique France aptaria šią kovos pusę Prancūzijoje, kur alkoholio reklama prisotina jaunimo erdves, nepaisant reguliavimo, kuris turėtų apsaugoti jaunus žmones.
Lenktynės į viršų
Mes, visuomenės sveikatos specialistai, galime teikti duomenis, tvirtus įrodymus ir aiškias rekomendacijas, padėti politikos formuotojams lengviau priimti sveikus politikos sprendimus. Pavyzdžiui, Europos Komisija netrukus ragins ištirti socialinės žiniasklaidos poveikį jaunų žmonių psichinei sveikatai. KU Leuven žiniasklaidos, informacijos ir įtikinėjimo laboratorija yra pasirengusi pateikti įrodymų. Kaip joje paaiškina Käbi Vanwinkelen straipsnis, šiandieninės rinkodaros platformos yra pritaikytos eksploatacijai, pateikdamos mums tai, ką pramonė nori, kad vartotume – tiesiogine ir perkeltine prasme.
Galiausiai turime pagalvoti, kodėl komerciniai veikėjai turi tokią galią, kokią turi. Kokių sisteminių pokyčių reikia norint sukurti sistemą, kuri tinka daugeliui, o ne tik nedaugeliui? Mūsų vyresnioji tyrimų koordinatorė Samuele Tonello tiria pagrindinę problemą, turtinės nelygybėsragina teisingiau paskirstyti, kad visuomenė galėtų gauti naudos iš stipresnės ekonomikos ir sveikesnių piliečių. Jis teigia, kad mums reikia reguliavimo, kad sveikata būtų absoliutus tikslas, o ne prekė, kurią galima paaukoti dėl kelių pelno.
Kai pramonės šakos subalansuoja pelningumą su gerove, pavyzdžiui, skatindamos sveikesnes maisto sistemas, visuomenės gauna naudos. Klesti ekonomika ir visuomenės sveikata gali ir turėtų eiti koja kojon, sukurti sąžiningą ciklą, kuris būtų naudingas visiems. JA PreventNCD ekspertai žiūri kaip ekonominė sistema, kuri teikia pirmenybę gerovei, gali padėti įveikti komercinių jėgų keliamus pavojus pasirenkant ilgalaikį pelną, kuris naudingas visam trumpalaikiam pelnui, kuris pasitarnauja tik nedaugeliui.
Kokios ateities norime Europai? Toks, kuriame ekonomika klesti žmonių ir planetos sąskaita? Arba toks, kuriame sąžiningas išteklių paskirstymas skatina stipresnę ekonomiką ir sveikesnius piliečius?
Nenorime konkuruoti su JAV ar Kinija „lenktynėse į dugną“. Mes norime savo ekonomikoje laikytis ekologiškų, socialinių ir sveikatos standartų, o vietoj to turėti „lenktynes į viršų“. Štai kodėl imtis veiksmų dėl komercinių sveikatą lemiančių veiksnių yra svarbiau nei bet kada kitą ES kadenciją.
Iki kito karto, ir ačiū, kad skaitėte – Karolina
Caroline Costongs
Caroline Costongs yra EuroHealthNet direktorė ir visuomenės sveikatos bei sveikatos skatinimo ekspertė. Caroline vadovauja kelių disciplinų grupei, kuri dirba su Europos ir (sub)nacionaline politika, propaguoja, tyrinėja ir ugdo gebėjimus, sprendžiant sveikatos nelygybės klausimus. Caroline aktyviai dalyvauja įvairiuose ES ir PSO forumuose, patariamosiose tarybose ir įvairiuose ES projektuose, yra ICC – Tarptautinės Europos visuomenės sveikatos konferencijos tarybos narė.